Nurimus visoms emocijoms – grįžtame į paskutiniąją GEALAN-Sostinės krepšinio D lygos (SKL) apžvalgą, kurioje iš trečiojo karto komandai pavyko iškovoti D lygos čempionų vardą, kur buvo nukauti veteranai ir nesėkmę patyrę žaidėjai, kuriems šis finalas išliks atmintyje ilgai.
Po pirmojo kėlinio - dominavimas kituose trijuose (pirmasis pusfinalis)
Pirmajame pusfinalyje susitiko „Laimė-Laimė“ ir „Home Report LT“ ekipos.
Rungtynės prasidėjo geru žaidimu puolime – abejos ekipos keitėsi taikliais metimais ir iki pat kėlinio vidurio buvo daugmaž lygus rezultatas. Per 3 minutes „Home Report LT“ vyrai surengė spurtą 0:11, o bendrai pirmavo 9 taškų skirtumu (11:20). Šio pranašumo „Laimė-Laimė“ krepšininkams nepavyko sumažinti, o kaip tik – „Home Report LT“ kėlinio pabaigoje atitolo per dviženklį skirtumą, kas iš „Laimė-Laimė“ perspektyvos buvo pirmieji pavojaus varpai šiame mače (17:27).
Antrojo kėlinio pradžioje „Laimė-Laimė“ krepšininkai tirpdė varžovų turimą pranašumą. Praėjus trims minutėms iš 10 taškų pranašumo „Home Report LT“ ekipai liko 6 taškai (24:30). Po sėkmingos „Laimė-Laimė“ pradžios – gynybinis krepšinis, kurio metu 2 minutes nebuvo pelnomi taškai, o po šios taškų sausros „Laimė-Laimė“ persvėrė rungtynių rezultatą (32:30). Toliau pirmavę „Laimė-Laimė“ neketino atiduoti savo turimo pranašumo, tačiau keli taiklūs „Home Report LT“ metimai ir vėl pirmavo veteranai (38:39).
Po ilgosios pertraukos savąjį žaidimą pagerino „Laimė-Laimė“ krepšininkai. Po sunkios pirmojo kėlinio pradžios, antrajame – grįžimas, o trečiajame – susikrautas pranašumas. Nuo pat pirmųjų trečiojo kėlinio minučių į priekį išsiveržę „Laimė-Laimė“ balansavo pirmaudami tarp 3 ar 5 taškų, tačiau keli taiklūs „Laimė-Laimė“ metimai iš eilės ir „Home Report LT“ deficitas viršijo dviženklį (64:53).
Ketvirtajame kėlinyje savo dominavimą tęsė „Laimė-Laimė“ krepšininkai. Lemiamo ketvirtčio pradžioje „Home Report LT“ sumažino atsilikimą sumažino iki 8 taškų 66:58, bet tai tiek ir pavyko padaryti. „Laimė-Laimė“ toliau bėgo į priekį, o likus trims minutėms – „Laimė-Laimė“ pranašumas pasiekė neregėtas aukštumas (83:62). Šis pranašumas išsilaikė iki pat rungtynių pabaigos, tad sirena skelbė, jog „Laimė-Laimė“ 95:74 keliauja į didįjį D1 lygos finalą.
„Laimė-Laimė“: Andrius Švolka 21 (7 atk. kam.), Jaroslavas Achramovičius (9 atk. kam.) ir Andrej Kovalevskij (7 atk. kam.) po 14. Mantas Vanagas (7 atk. kam.) ir Vytautas Radzevičius po 13.
„Home Report LT“: Vitalij Podgaiskij 23 (12 atk. kam., 6 išpr. pr., 33 naud. bal.), Aurimas Mileišis 19 (11 atk. kam.), Andrius Giedraitis 12 (6 atk. kam.).
Ypač gera antroji rungtynių pusė (antrasis pusfinalis)
Antrajame pusfinalyje susitiko „Komfakas“ ir „Ridikas“.
Pirmasis rungtynių kėlinys nebuvo ypač rezultatyvus. Visgi pirmajame ketvirtyje geresnį žaidimą demonstravo „Komfakiečiai“, kurių persvara vienu metu siekė 9 taškus 13:4, o likus vienai su puse minutės iki kėlinio pabaigos – „Komfakas“ pirmavo dviženkliu skirtumu (16:6). Vis dėlto du baudos metimus pataikęs Regimantas Šeštokas sumažino savo komandos deficitą iki vienaženklio (16:8).
Antrojo kėlinio pradžioje toliau laikėsi „Komfako“ pranašumas, abejos ekipos keitėsi taikliais metimais iš įvairių distancijų. Likus keturioms minutėms iki antrojo kėlinio pabaigos „Ridiko“ deficitas pasiekė vos 2 taškelius (20:18). Vis dėlto „Komfakas“ atsigavo kėlinio pabaigoje ir vėl padidino savo atotrūkį iki 5 taškų (27:22).
Po ilgosios pertraukos „Komfakas“ demonstravo uraganinį puolimą. Nuo pirmųjų minučių tolo nuo varžovų ir kėlinio viduryje „Ridikas“ vėl atsilikinėjo dviženkliu pranašumu (41:29). Praėjus trims minutėms „Komfakiečiai“ pasiuntė „Ridiką“ į nokdauną bei jau pirmavo 20 taškų skirtumu (51:31). Vis dėlto iki kėlinio pabaigos „Ridikui“ pavyko sušvelninti rungtynių rezultatą (54:38).
Lemiamame ketvirtyje „Komfakas“ bandė sutvarkyti visus formalumus. Pirmosiomis ketvirtojo kėlinio minutėmis „Komfakas“ vėl susigrąžino savo turimą dviženklį pranašumą ir jo daugiau nebepaleido. 78:58 pergalę šventė „Komfakas“ ir po metų pertraukos grįžo į D lygos didįjį finalą.
„Komfakas“: Vitalis Pancerevas 21 (8 rez. perd., 6 atk. kam., 27 naud. bal.), Edgaras Ivanovas 20 (9 išpr. pr., 8 atk. kam., 28 naud. bal.), Juozas Skara 11, Vilius Aleksandravičius 10 (9 išpr. pr.).
„Ridikas“: Jonas Norvaišas 14 (7 atk. kam.).
Mažasis finalas
Mažajame finale susitiko „Ridikas“ ir „Home Report LT“ ekipos.
Rungtynės prasidėjo apylygiai ir nerezultatyviai. Abejos ekipos keitėsi taikliais metimais bei gerais epizodais gynyboje. Vis tik antrojoje kėlinio pusėje „Ridikas“ surengė spurtą 10:2, kuris leido išsiveržti dviženkliu skirtumu į priekį (22:12). Galiausiai dviem taikliais metimais kėlinį užbaigę „Home Report LT“ sumažino savo deficitą (22:16).
Antrojo kėlinio pradžioje atrodė, kad prasidės labai klampus žaidimas ir abejoms ekipoms nesiseks užpulti. Tuo naudojos patyrę „Home Report LT“ vyrai, kurie trumpam buvo surengę spurtą 0:8 ir persvėrę rungtynių rezultatą (22:24). Po šio spurto „Ridiko“ krepšininkai buvo ypač įtūžę. Po šio varžovų spurto „Ridikas“ patys surengė įspūdingą pasirodymą. Per likusį antrojo kėlinio laiką „Ridiko“ krepšininkai 19:1 ir pasiuntė patyrusius „Home Report LT“ į nokdauną (43:25).
Trečiajame kėlinyje niekas nesikeitė. Kai „Home Report LT“ krepšininkai bandydavo mažinti savo atotrūkį, tai „Ridiko“ sportininkai nepasimesdavo ir saugodavo savąjį pranašumą (56:42). Lemiamame kėlinyje buvo tvarkomi likę formalumai. „Home Report LT“ ekipa į šias rungtynes atvyko vos 5-se, tad „Ridikas“ tuo pasinaudojo ir galiausiai 74:61 šventė pergalę ir pasidabino bronzos medaliais!
„Ridikas“: R. Šeštokas 25 (8 atk. kam.), Lukas Radžiūnas 12, Tomas Silvanavičius 10 (9 atk. kam.).
„Home Report LT“: V. Podgaiskij 20 (9 atk. kam., 8 išpr. pr., 27 naud. bal.), A. Giedraitis 17 (10 atk. kam.).
Didžiajame finale – tikras trileris
Didžiajame finale ginklus surėmė „Komfakas“ ir „Laimė-Laimė“ komandos.
Didžiąją pirmojo kėlinio dalį geriau sekėsi studijų laikų draugams – „Komfakui“. Pastarieji nuo pat pirmųjų minučių pirmavo, o „Komfako“ persvara svyravo nuo 1 iki pat 7 taškų. Vis dėlto kėlinio pabaigoje žaidimas daugmaž išsilygino ir „Laimė-Laimė“ atrado savo laimės formulę pirmajame kėlinyje, kuris pasibaigė taikiai (21:21).
Antrojo kėlinio metu vėl greitesnį ir geresnį pagreitį įgavo „Komfakas“. „Komfakiečiai“ bandė vėl po truputį tolti nuo „Laimė-Laimė“ krepšininkų, kurie nagais ir dantimis kabinosi į šias rungtynes. Kėlinio viduryje „Komfako“ pranašumas galop pasiekė dviženklį 40:29, bet laimei „Laimė-Laimė“ ekipai pavyko aptirpdyti savąjį pranašumą ir į trečiąjį kėlinį žengti atsiliekant truputį mažiau nei buvo galima tikėtis (45:38).
Po ilgosios pertraukos aikštelėje buvo surengtas puikus puolimo šou. Per trečiąjį kėlinį abejos ekipos kartu sudėjus pelnė 52 taškus, kas finalo metu yra tikrai daug. Vis dėlto kaip ir prieš ilgąją pertrauką, taip ir dabar – „Komfakiečiai“ vėl protarpiais spurtavo, vienu metu „Laimė-Laimė“ sumažina pranašumą. Visgi pasibaigus kėliniui „Laimės-Laimės“ ekipoje vis garsiau skambėjo pavojaus garsai, kadangi prieš lemiamą rungtynių dalį „Laimė-Laimė“ atsilikinėjo dviženkliu skirtumu (73:62).
Lemiamo ketvirčio pradžioje „Komfakas“ susikrovė 16 taškų persvarą 78:62 ir tai atrodė, jog tai bus paskutinysis kirtis, kuris pasiųs „Laimė-Laimė“ į nokdauną. Vis tik „Laimė-Laimė“ nenuleido rankų ir pasinaudojo tuo, jog „Komfakas“ šiek tiek per anksti patikėjo pergale. „Laimė-Laimė“ likus minutei iki kėlinio pabaigos sugebėjo išlyginti rezultatą 86:86, bet taiklūs „Komfako“ baudų metimai ir keli sėkmingi momentai leido džiaugtis pergale (90:87). Trečiasis kartas finaliniame ketverte nemelavo. „Komfakas“ – D1 lygos čempionai!
„Komfako“ sielos V. Aleksandravičiaus komentaras: „Dar iki šiol sunku suvokti šio sezono pasiekimą. Visa komanda labai džiaugiasi ir švenčia. Simboliška, bet taurę iškovojome ten, kur yra komandos šaknys. Mūsų logotipe įrašyti metai 2008 – data, kai visi iš skirtingų miestų atvykę į Vilnių susipažinome čia esančių universitetų krepšinio aikštelėse. Po metų, pavasarį startavome lygos varžybose Saulėtekio pavadinimu. Ir štai lygiai po dešimtmečio čia, Saulėtekyje, pasiekėme didžiausią savo laimėjimą!
Jis dar labiau ypatingas dėl to, jog šiemet bene pirmas kartas kai nekėlėme jokių tikslų, o ir tikrai nebuvome favoritai laimėti lygą. Viskas staigiai apsivertė aukštyn kojomis. Iki pat pavasario vos susirinkdavome į rungtynes, todėl būdavome ne tik nenusiteikę rungtynėms, bet ir prastos sportinės bei komandinės formos.
Pralaimėjimus triuškinančiais rezultatais keisdavo sunkios pergalės, stipriųjų komandų pogrupyje likome turnyro lentelės apačioje, vos išsikapstydami į atkrintamąsias, kuomet teko gelbėtis paskutinėmis sekundėmis atsiliekant pratęsimo metu. O ir tiesioginiams finalo varžovams buvome sezono metu pralaimėję. Jokia logika nediktavo, jog mes būsime čempionais ar apskritai pateksime į finalinį ketvertą. Tikrai jautėme, kad varžovai dėl to taip pat į mus žiūri pro pirštus. Jų toks pasitikėjimas ir nuvertinimas prisidėjo prie mūsų pergalės.
Mūsų didžiausiu pranašumu tapo tai, jog galiausiai pavyko kiekvienam savyje surasti primirštą aistrą krepšiniui ir jo teikiamoms emocijoms, kurių atrodė jau nebėra. Tai, ką vyrai pademonstravo aikštėje sezono pabaigoje, buvo fantastiška. Degančios akys, kova, didelis noras, vienas kito užvedimas ir tiesiog žaidimas nesižvalgant į rezultatą. O finale dar ir nuostabus mūsų artimųjų ir draugų palaikymas. Ačiū visiems už tai.
Kalbant apie finalo rungtynes, mes buvome alkanesni ir neturėjome ko prarasti, kai tuo tarpu varžovai buvo gana ryškūs čempionato favoritai. Turėjome aiškų savo lyderį ir kiekvienas stengėmės daryti tai, ką mokame, kad komanda galėtų žaisti savo geriausią žaidimą. Tai sekėsi daryti ilgą laiką, bet galiausiai mus pradėjo riboti prisirinktos pražangos, drausmės trūkumas, o kartais ir nuovargis ar tiesiog pervertintos galimybės. Vis tik priešininkai nors ir patyrę, bet puikiai pasiruošę fiziškai, dideli, stiprūs vyrai, mokantys žaisti krepšinį, tad daug jėgų buvo išeikvota kraunantis bei išlaikant persvarą.
Žaidimo planas iš esmės veikė dar nuo pusfinalio ir galbūt būtume užbaigę rungtynes be didesnių intrigų, tačiau varžovai puikiai išnaudojo tai, kad mūsų aukšti žmonės prisirinko daug pražangų ir nebegalėjo aktyviai gintis. Kietais prasiveržimais ir kova po krepšiais jie sumažino skirtumą, bet mes turėjome savo atsakymų ir nė negalvojome paleisti pergalės. Žinoma, pačioje pabaigoje mums šyptelėjo sėkmė, nes varžovai nepataikė paskutinio praktiškai laisvo tritaškio. Kita vertus, sezono metu jiems pralaimėjome po dviejų pratęsimų pačioje pabaigoje pirmaudami dar didesniu skirtumu.
Taip, kaip žaidėme viso finalo metu, pergalės nusipelnėme. Tokį dramatišką sezoną prisiminsime visuomet. Kokia bus komandos ateitis – pamatysime viskam nurimus ir atsižvelgus į kiekvieno žaidėjo motyvaciją bei planus. Na, o lyga galime neabejoti, jog tęs savo tendencijas ir bus dar stipresnė ir įdomesnė. Ačiū lygos vadovams už puikų darbą organizuojant ir kasmet tobulinant čempionatą!“
„Laimė-Laimė“ žaidėjas Kęstutis Balčiauskas taip pat pasidalino mintimis apie finalą: „Gal keistai skambės, tačiau finale pritrūko patirties kaip reikia žaisti su panašaus į mūsų stiliaus komanda, gynybos bei šalto proto. Pirmą kartą šiame sezone neturėjome pranašumo prieš varžovų gynėjų grandį, o išnaudoti savo aukštus žmones pradėjome tik 4 kėlinyje. Gal tai kiek išmušė mus iš ritmo. Nepavyko bent pristabdyti varžovų komandos lyderio, o ir patys demonstravome gana prastą krepšinį. Tačiau net beveik mėnesio pertrauka be rungtynių nėra pasiteisinimas prastam žaidimui gynyboje. Kai praleidi 90 taškų, laimėti finale yra beveik neįmanoma. Sveikinimai varžovų komandai, tą vakarą jie buvo stipresni.
Finale, kai kiekvienas taškas svarbus, pramesti 16 baudos metimų yra prabanga, kurios sau negalėjome leisti. Dauguma metimų prametė mūsų gynėjai, kurių baudų pataikymo procentas sezone nesiekia 50 proc. Ar tai lėmė įtampa/nesusikaupimas/meistriškumas negalėčiau spręsti.
Jei atvirai, buvau maloniai nustebintas D lygos pajėgumu. Dauguma varžovų yra konkurencingi ir kovingi, daug stiprių komandų, kurių dalis tikrai nepražūtų C lygoje. Vienintelė blogybė yra kai kurių komandų sporto salės. Keista, jog 2019 m. sostinėje dar galima rasti apverktinos būklės sporto salių, kuriose žaidimas tikrai neteikia malonumo.
Mūsų tikslas buvo laimėti D lygą, jis įgyvendintas nebuvo. Sezoną, kuriame patekome tarp 4 stipriausių lygos komandų bei žaidėme finale gali vertinti gerai, bet ne puikiai...
Kol kas apie kitą sezoną anksti galvoti. Jei komanda išliks krepšinio žemėlapyje, šturmuoti C lygos nesiruošiame. D lyga kitą sezoną bus dar konkurencingesnė, o mes jau šį sezoną nesusirinkome nė į vieną treniruotę, patys nejaunėjame, krepšiniui skiriamas laikas tik mažėja, tad realiai reikia vertinti visas aplinkybes.
Komandos draugams linkiu nenusiminti dėl finalo baigties – tai tik krepšinis. Dabar reikia skirti kuo daugiau laiko savo artimiems žmonės, pailsėti nuo oranžinio kamuolio ir visiems susitikti rudenį naujame sezone.“
„Komfakas“: V. Pancerevas 36 (8 išpr. pr., 38 naud. bal., finalo MVP), V. Aleksandravičius 14 (6 rez. perd.), E. Ivanovas 13 (7 atk. kam.), Gustas Muzikevičius 11.
„Laimė-Laimė“: Justas Urmanavičius 21 (6 atk. kam.), V. Radzevičius 16 (10 išpr. pr., 6 atk. kam.), A. Švolka 14 (10 atk. kam.), A. Kovalevskij 13 (6 atk. kam.), M. Vanagas 11 (6 atk. kam.), K. Balčiauskas 10.