Turbūt nesuklysime sakydami, jog kone kiekvienas sostinės krepšinio mėgėjas žino SK "Ferimstos" vardą, todėl daugeliui būtų įdomu sužinoti didingą šios ekipos istoriją.

Klubas įkurtas dar 2008 metais, kuomet Dainius Kurminas bei Linas Vitkauskas nutarė, kad pakaks ieškoti kur žaisti ir reikia patiems įkurti krepšinio komandą. Susirinkę į treniruotę Dainiaus ir Lino draugai "susimetė" lygų startų mokesčiams bei žengė pirmąjį žingsnį sėkmingoje SK "Ferimstos" klubo kelionėje šlovės Olimpo link. Ir taip pamažu per septynerius metus buvo išugdytas vienas garsiausių klubų Vilniaus mieste, kurio sąskaitoje - ne vienas ir ne du titulai.

"Ferimstos" komandos trofėjų spintoje jau stovi VKL B lygos 2012-2013 sezono antros vietos taurė, Sostinės C lygos 2012-2013 metų antros vietos taurė, 2013-2014 metų B lygų (Plasta-SKL bei VKL) čempionų titulai, tais pačiais metais buvo iškovota Plasta-SKL pavasario taurės 3 vieta ir galiausiai praeitame sezone Sostinės A lygoje SK "Ferimsta" užėmė 3 vietą. O kur dar daugelis kituose turnyruose iškovotų taurių!

Per pastaruosius tris sezonus "Ferimstos" komandos kilimas buvo neįtikėtinas, ekipos branduolys nesikeičia jau kelis metus, todėl kelias link titulų buvo tikėtas. Vis tik, galbūt neatlaikytas spaudimas,  gal kitos priežastys, neleido klubui džiaugtis čempionų taure Sostinės A lygoje.

Viso to tikrai nebūtų įvykę, be vieno garsiausių Vilniaus krepšinio mėgėjų komandų vadovų – Stasio Kurmino, kuris sutiko papasakoti visą "Ferimstos" istoriją, supažindino su klubo vidiniu gyvenimu bei atskleidė komandos tikslus. Tad įsitaisykite patogiai, jūsų dėmesiui - "Ferimstos" žaidėjų "tėvas" – S.Kurminas.

- Stasy, pradėkime viską nuo pradžių, kokia SK "Ferimstos" įsikūrimo istorija? Pradžia lyg ir buvo sunki, tačiau po to komandos titulai pradėjo augti lyg ant mielių?

- Viskas prasidėjo nuo Dainiaus (mano sūnaus). Jis subūrė Fabijoniškių mikrorajono draugus, savo klasiokus, sporto mokyklos draugus. Tada prasidėjo dalyvavimas Vilniaus mėgėjų turnyruose.

Savo egzistavimą klubas pradėjo nuo Vilniaus krepšinio sąjungos organizuojamos C lygos. Aš tuo metu dar nedalyvavau visame tame, bet laikui bėgant pamačiau, kad jiems nelabai sekas ieškoti finansavimo, todėl prisijungiau prie komandos. O tada jau prasidėjo ir geresnių žaidėjų paieška, ir po truputį pradėjo augti tas komandos branduolys.

Na patys žinote, kaip viskas klojosi. Po B lygos susirinkome pabaigoje sezono, nutarėme, kad reikia bandyti eiti į A lygą. Čia jau žaidėme savo žaidimą, galbūt varžovai nelabai įvertino mus, tačiau per praeitus metus nelabai jutom, kas yra pralaimėjimas. Apmaudžiausia yra tai, kad pralaimėjimus patyrėme tada, kai to visiškai nereikėjo - pusfinalyje. Tačiau debiutiniame sezone iškovota trečia vieta apie mus pasako daug. Šiemet į komandą atėjo naujų žaidėjų, keli seni žaidėjai išėjo, tad tikėkimės treneris susitvarkys ir mes pasieksime užsibrėžtus tikslus.

- Kai tik "Ferimsta" įsikūrė, pagrindinė mintis buvo laisvalaikio praleidimas ar buvo minčių, kad viskas klostysis taip kaip dabar viskas yra?

-Viskas prasidėjo, kai Dainius atėjo pas mane į darbą, sako mes čia komandą buriam, "susimetėm" startiniam mokesčiui visi ir žaisim. Aš tam neprieštaravau ir labai nesikišau.

Sezono startas buvo itin sunkus, pralaimėjo jaunimas kelias rungtynes iš eilės, tada atėjau aš, pagal savo žinias pradėjau kažką vadovauti, daryti keitimus, o komanda laimėjo keturias rungtynes iš eilės. Tada įgavau vyrų pasitikėjimą ir nejučia prie ekipos prisijungiau pats.

Sezono eigoje, kai kurie žaidėjai pasikeitė. Pradėjom dalyvauti ne tik C lygoje, bet ir daugiau turnyrų, pavasario taurėse, rudens taurėse. Pirmoji taurė buvo tuomet dar gyvavusios lygos "Eurobasket.lt", kurioje tapome čempionais.

Nuo 2013 metų prasidėjo komandos kilimas iki šios dienos. Tais metais C lygoje užėmėme antrąją vietą rungtynių pabaigoje pralaimėję "Stekui". Todėl iki šių dienų dar turim nesuvestų sąskaitų su šia komanda (šypsosi, - red.past.).

- Kada prie "Ferimstos" prisijungė pagrindinis branduolys, kuris vedė komandą į priekį?

- Jie visada buvo šalia komandos, tik pagrindiniuose turnyruose niekada nežaidė, prisijungdavo prie mūsų pavasario čempionatuose. Galų gale susirinkome pas mane namuose ir nusprendėm, kad reikia siekti visiems vieno tikslo, taip visi sutiko žaisti už mus: Kibildis, Grybauskas ir visi kiti, kurie tuo metu žaidė ar pretendavo į A lygą.

Labai draugiškai visi sutarėm, kad niekur kitur niekas nežais, nes taip bus lengviau dalyvauti visuose turnyruose. Kai visi kartu pradėjom daug dirbti, treniruotis atsirado rezultatai abiejose B lygose (Plasta-SKL bei VKL). Tie metai buvo įspūdingi, ne vien todėl, kad komanda tapo viena didele šeima, tačiau ir čempionų taurę kėlėme tiek Plasta-SKL, tiek VKL organizuojamuose turnyruose.
Dabar kai jau dalyvaujame A lygoje, nesinori nei vieno paleisti, galbūt nei vienas ir nenori išeiti (šypsosi).

- Daugumai jūsų komandos narių esate tarsi tėvas, turbūt bendravimas su jaunimu ir pačiam neleidžia pasenti?

- Nežinau, krepšinį myliu nuo mažų dienų, kadangi pats jaunystėje žaidžiau Varėnoje, tarp miestelių, vyko toks čempionatas. Taip susiklostė, kad daugiau žaisti negalėjau, todėl stengiuosi visada puoselėti krepšinį, kad ir dabar remdamas SK "Ferimstą".

Labai norėjau, kad sūnus lankytų iki pat pabaigos krepšinio treniruotes, tačiau jis nelankė, o sulaukęs 15 metų išvis krepšinį metė.
Gerai, kad tas noras grįžo ir galbūt dabar per treniruotes atsiima tą, ko neišmoko ar iki galo nenuglūdino krepšinio mokykloje. Dabar treniruotėse labai atsidavęs dirba, o jau kiek minučių gaus, tai jau treneriai spręs.

Kas liečia komandos branduolį, tai mano nuomone, reikia laikytis žodžio, nes jei nesilaikysi žodžio žmonės pasitrauks, nes galvos kad esi melagis ir nevykdai savo užsibrėžtų darbų. Manau, kad su visais visada reikia kalbėti tiesiai šviesiai.

- Stengiatės visada dalyvauti daugumoje krepšinio mėgėjų turnyrų, finansuojate turbūt viską, kur vyrai žaidžia. Ar tokios investicijas atperka emocijos ir titulai?

-Yra malonu, gera gražu. Aš labai mėgstu pergales ir tos investicijos nėra tokios labai jau didelės, aišku kai vienas tuo užsiimu yra sunku, bet šitie vyrai viską atperka. Jie man suteikia malonumą, treniruotėse, kaip dirba, žaidime. Būna pralaimi, būna laimi, bet toks jau tas krepšinis.

Aišku gaila, kuomet nesėkmės ateina svarbiausiose rungtynėse, kaip praėjusiame sezone. Kita vertus, prie to, manau, prisidėjo Grybausko išvykimas į Angliją, Bankietos trauma, be to Rogačiovui finaluose su psichologija galbūt ne viskas buvo tvarkoj iki galo. Galbūt jo mintys buvo šiek tiek kitur, nors jis ne toks žaidėjas kur pasimestų sudėtingose situacijose, aišku, tėvo netektis pridėjo savo.

Noriu dar pasikartot, aš nenoriu šitos kompanijos paleist, man tas finansavimas, tie 6 ar 7 tūkstančiai eurų, tai gyvenime nėra daug palyginus su tuo ką duodame šiems vyrukams. Jie ne kažkur "bastosi", o ateina į krepšinio aikštelę, išeikvoja jėgas, aišku alaus atsigeria, tai yra normalu.

- Šiemet startuojate Sostinės A lygoje, bei RKL B lygoje, kokie tikslai šiemet keliami komandai?

-Aš negaliu kalbėti apie RKL lygą, kadangi ten yra ne mano "kiemas", ten reiktų jau klausti Pabradės komandos vadovo Dangiro. Aš ten tik šiaip, kadangi mano visa kompanija ten žais, tai aš važiuosiu į rungtynes, palaikysiu visada juos.

Man svarbiausia yra Sostinės A lyga. Žinoma, tikslai aukščiausi, bet svarbiausia pradžiai patekti į atkrintamąsias, o paskui jau prasideda loterija. Aišku, norisi laimėti reguliarųjį sezoną bei važiuoti į Angliją, tarptautinį turnyrą. Kadangi praeitais metais nepavyko laimėti, norisi laimėti šiemet. Norime parvežti taurę ir parodyti, kad mes nesame prastesni nei "Vilniaus universitetas", VGTU ar "Oro navigacijos" komanda.

- Kaip vertinate praeitų metų kelionę? Kaip organizacija? Ar viskas patiko, ar kažkas nepatiko?

- Viskas kaip ir buvo gerai, tik tas faktas, kuomet tiesiai iš lėktuvo į salę važiuoji, o ten iškart apšilimas penkių minučių, o tada jau iškart rungtynės, duoda savo ir tai šiek tiek nenormalu.

Aišku, mes atvažiavome paskutiniai ir per vieną dieną sužaidėme tris rungtynes. Visa tai yra labai sunku. Žinoma, labai gaila, kad negalėjo važiuoti treneris, jei jis būtų buvęs galbūt viskas būtų buvę kitaip, nes reikia pripažinti, kad antras treneris dar nėra pasiekęs R.Kurilionoko lygio.

Galbūt jei būtų buvęs Renatas būtume laimėję, bet vyrai gal ir pavargę buvo. Kiek girdėjau šiemet turnyras vyks dvi dienas, tada mes jau parodysime savo galią.

- Anksčiau pats sėdėjote vyr. trenerio poste. Atėjus Renatui teko pasitraukti iš jo ir stebėti viską šiek tiek iš šalies. Ar dabar ramiau stebėti rungtynes, ar visgi dar norisi kažką pasakyti žaidėjams?

-Aš sakiau, kad aš nesikišiu į trenerių darbą, bet po rungtynių, kai nuvažiuojam aptart visko, atsigerti alaus, tada ir aš kažką pasakau, bet jis (Renatas) yra tikrai aukšto lygio treneris Sostinės A lygoje.

Aišku aš pasakau savo nuomonę, ne visada žinau ar jis man pritaria, ar nepritaria. Aš kaip komandos vadovas labai į tai nesikišu. Po to gaunasi trintis. Man užtenka bendrauti, stebėti, aptarinėti kartu, mėgstu krepšinį, visą žaidimą.

Be to, man dažnai patys žaidėjai daug patarimų duodavo. Jie sporto mokyklas baigę, tai daugiau galbūt už mane išmano. Per visą laiką, daug ko iš savo žaidėjų išmokau.

- Per tiek metų, SK "Ferimsta" užaugo, galima sakyti, kaip viena didelė šeima?

- Tikrai taip, su Tomu (Grybausku) aš pastoviai bendrauju ir jis jau patvirtino, kad kitais metais grįš iš Anglijos, niekur daugiau nebevažiuos ir tikrai žais už komandą, vietą jau rezervavo. Valatkevičius geras vyras. Kai kuriuos įdarbinau pas save įmonėje. Būna susirenkam visi pas mane, lyg viena didelė šeima vakarienę pavalgom, pabendraujam. Aš jiems vėdarų pagaminu, visa komanda labai mėgsta. Smagu.

- Pabaigai, ko palinkėtumėt savo komandai, lygų vadovams ir visiems kurie dalyvauja Vilniaus mėgėjų krepšinio pasaulyje?

- Savo komandai palinkėčiau, kad visi būtų sveiki ir nebūtų traumų, nes visa kita ateis savaime. Kai žmogus yra sveikas jis būna žavus, žvalus, energingas. O kas liečia krepšinio pasaulį, linkiu ištvermės ir kantrybės, tiems, kurie tiek daug jėgų atiduoda Vilniaus krepšiniui.

Ypatingai noriu padėkoti Vaidui Indriliūnui bei Edvinui Kasulaičiui, kad jiems užtenka kantrybės organizuojant visas šitas lygas. Laukiam pavasario ir žiūrėsim kokie rezultatai bus.