Labai laukėme šių rungtynių, tačiau apmaudu, kad varžovai nesurinko geriausios sudėties. Žinoma, kad pagarba susirinkusiems ir kovojusiems iki paskutinės sekundės, net esant tokiam rezultatui.

Taip pat labai apmaudu, kad Augustinas Stropus patyrė traumą - linkiu jam kuo greičiau išgyti ir sugrįžus dominuoti aikštelėje!

Žaidžiant su LKA visada tikiesi fiziškumo. Klausimas kaip prie jo pavyks prisitaikyti, kur galėsi rizikuoti ir kaip tos rizikos pasiteisins arba ne.

Ne viskas pavyko ir pasiteisino. Gynyba buvo didžiausia to vakaro problema, ką rodo ir rezultatas.

Lūžis įvyko pakeitus gynybos sistemą ir pavykus pabėgti į kelias greitas kontraatakas. Po to varžovas jau atrodė išsiderinęs, o mums beliko užbaigti dvikovą neatsipalaiduojant.

Sveikinu komandą. Vakar kiekvienas parodė charakterį ir išlikome vieningi net ir sunkiais momentais.  Tai mėgėjų krepšinyje ir yra kertinis dalykas. 

Šiandienos pergalę nulėmė pirmasis kėlinys. Mums pavyko pukiai apsiginti, pataikėme savo metimus, užbėgome greitose atakose. 

Likusiose rungtynėse su varžovais kovojome lygiai, bet pasivyti jiems nebepavyko.

Vakarykštis pralaimėjimas mums kaip pergalė, ypač įvertinus, kad žaidėme prieš vienus iš lyderių.

Kokybišku žaidimu, aišku, to negali pavadinti, bet jau buvo mažiau pasimetimo, daugiau energijos, bei drąsos. Kelios atkarpos buvo netgi visai neblogos taktine prasme.

Labiausiai džiugino vakarykštė vyrų energija: perėmėm daugiau kamuolių, patys klydom mažai ir mažiau nei varžovai. Laimėjom atkovotus kamuolius. Puolime atkovojom daugiau kamuolių nei gynyboj. Bet buvom labai nekantrūs, labai blogai pataikėm - buvo labai daug neparuoštų metimų. Kai kur perskubėjom, kai kur perlaikėm kamuolį. Kai kada norėjom laimėt po vieną.

Bet tai yra patirties trūkumas. Mes kiekvienose rungtynėse mokomės. Ieškome savęs, savo braižo. Reikia daugiau žaidybinės praktikos ir sunkių treniruočių. Kol kas posakis žaidėme taip, kaip mums leido priešininkai mums nelabai tinka, Mes, ypatingai pirmose dvejose varžybose, daugeliu atveju trukdėme vienas kitam nei padėjome.

Mūsų komanda surinkta likus dviem savaitėm iki registracijos lango užsidarymo. Iki pirmosios dvikovos mes netgi neturėjome nei vienos visavertės bendros treniruotės. Dauguma žaidėjų iš viso nėra varžęsi tokiame lygyje. Todėl sezono pradžioje mes tik mokomės pačių pagrindų.

Šiandien dar sunku pasakyti ar vakar buvo didelis proveržis mūsų žaidime, ar tai tik atsitiktinumas. Bet patys jaučiame, kad einame gera linkme. Tikimės, kad dar iki Naujųjų išgryninsime savo žaidimą, labiau pasiruošim taktiškai, subręsim kaip komanda ir nebebūsim bokso kriaušė nei vienam varžovui.

Noro ir energijos yra, laikas parodys ar užteks talento.

Vakar mūsų komanda žaidė be trenerio ir net 5 svarbių žaidėjų, nes man ir kitiems žaidėjams dubliavosi rungtynės kitoje lygoje, todėl išvada paprasta - komanda nemoka žaisti be trenerio, turbūt nuleido rankas gavę kietą fizišką kovą, bet tragedijos nėra.

Tačiau signalas žaidėjams - komanda turi nepasimesti ir mokėti žaisti visose kritinėse situacijose. Tai jau psichologiniai momentai, kuriuos ateityje taip pat tobulinsime:)

Manau nuo pat pirmų minučių pergalei pamatus padėjo nusiteikimas, kova dėl atšokusių kamuolių, bei nebloga gynyba. Atrodo, kad kai į rungtynes susirenkame 8 žmonės, komanda žaidžia daug geriau, nei kai mūsų būna 11. Tai nera gerai, todėl ties tuo ir reikia dirbti :)

O šiaip - džiaugiamės pergale, šimto taškų neįmetėme, nes BC Pilaitė niekada nėra įmetusi šimto taškų ir to nereikia :))