Nors ir diktavome susitikimo tempą, tačiau dvikova nebuvo lengva. Gal kiek ir aš buvau kaltas dėl to, nes norėjau duoti pažaisti visiems, o dėl to vis leisdavome sugrįžti varžovams į rungtynes.

Noriu pasidžiaugti mūsų komandos gynyba ketvirtų kėlinukų pabaigose, nes suprasdami, kad pergalės gali išslysti iš rankų, sugebame įjungti aukštesnę pavarą.

Kalbant apie varžovą, tai komanda turinti geresnę sudėtį nei vietą turnyrinėje lentelėje. Palinkėsiu „Losritos“ ekipai pagaliau įgauti formą ir kiek didesnį norą kovoti dėl pergalių, nes šiose rungtynėse atrodėme jaunesni ir labiau alkani.

Mes kaip tikri „amerikietiški kalneliai“ - vienas rungtynes geriau sužaidžiame, kitose - jau neaišku išvis ką darome. Norėtųsi pastovumo ir judėti į priekį.

Vakar momentais mes neblogai atrodėme, o paskui - tiesiog pradėjome daryti vaikiškas klaidas ir dovanoti varžovams lengvus taškus. Apskritai, neramina pernelyg didelis neišprovokuotų klaidų skaičius.

Teigiamas dalykas yra tas, jog pamažu atsiranda pataikymas iš toli, bet iš po krepšio dar nesugebame susimesti elementarių metimų. Žiūrėsim, kas bus kitose rungtynėse.

Daug taškų praleidome baudos aikštelėje, kuomet mus baudė varžovų vidurio puolėjas Ignas Juškevičius. Kita vertus, mes nebuvome akcentavę prieš rungtynes, kad jį reikia dvigubinti.

Bėda buvo kitur. Šiandien „Ferimstos“ snaiperis Edvinas Ruzgas pelnė daug taškų atakuodamas nuo trijų taškų zonos, nors žaidėjams buvo sakyta, kad jį prižiūrėti reikia itin atidžiai.

Tačiau jaunystė daro savo. Dėl patirties stokos maniškiai nesugeba pilnai įvykdyti jiems skirtų užduočių ir įsivaizduoja, kad tokio lygio krepšininką galima uždengti dirbant gynyboje ne maksimaliai susikoncentravus.

Tiesiog šiuo metu svarbiausia, kad jaunimas pats suprastų, kokiam lygmenį jis yra. Norint kovoti kaip lygūs su lygiais su tokiom komandom reikia išeiti iš komforto zonos ir padaryti kažką geriau nei darei iki šiol. Tik taip gali išlikti kovoje.

Pirmus du kėlinukus tai vyko ir mes laikėmės, tačiau paskui atsirado nuovargis, tad mastymas sulėtėjo, padaugėjo blogų sprendimų, o tai iškart atsispindėjo rezultate.

Tokios rungtynės yra geras mokomasis procesas, kuriame gali pamatyti, kaip reikia išlaikyti koncentraciją nepaisant nuo to, kiek turi jėgų ir kokia dvikovos stadija. Šiandien buvo daug atvejų, kai žaidėjai nesugebėdavo susiorientuoti ir priimti teisingo sprendimo tam tikrose situacijose, ypač gynyboje.

Palinkėsiu FIBA kategorijos teisėjams stengtis megėjų krepšinyje švilpti taip, kaip stengiasi žaisti Gintauto Reginos treniruojama „Ryto-MRU“ komanda.

Didžiausia pagarba varžovams, kurie atėjo ir įkrėtė mums į kailį. Galėjo laimėt ir 50 taškų, bet matyt, iš pagarbos, pasigailėjo.
Šįkart neatpažinau komandoje nei vieno. Visi lyg svetimi ir nematyti - pradedant treneriu, baigiant sirgalėmis.

Visgi išlikom stabilūs ir vieningi, po dvikovos nesiskirstėme ir nuėjome į barą. Bent jau už aikštelės ribų sutariame dėl esminių gyvenimo dalykų - geros kompanijos ir nuotaikos.

Lieka tik perkelti šią emociją į aikštelę ir viskas bus gerai!

Sužaidėme kol kas geriausias sezono rungtynes. Neblėsusi koncentracija, kantrybė ir šaltas protas lėmė, kad rungtynėse išvengėme duobių, laimėjome kiekvieną kėlinį ir susikrovėme solidžią persvarą. Vokiška tvarka.

Nėra ką daug kalbėti - startavome ir vienodu tempu judėjome iki finalinio švilpuko. Darius, iškritęs iš rikiuotės, savo statistiką šiandien tikrai susirinko būdamas trenerio pozicijoje.

Manau, kad tikrai neblogai sužaidėme, tik truputėlį sėkmės pritrūko. Vienu metu galėjome pabėgti į priekį, tačiau sužaidėme prastą atkarpą ir varžovai pasivijo mus. Vėliau teko žaisti pratęsimą, bet ir ten „tampėmės“ visą laiką, o galiausiai - pralaimėjome. Nieko nepadarysi, lauksime savo progos.

Šiandien abi komandos pakankamai neblogai žaidė, agresyviai, tiksliai, nebuvo daug klaidų ar kito broko, o dvikovos nugalėtoją nulėmė patirtis. Žodžiu viskas kaip ir tvarkoje apart to, kad neiškovojome pergalės.

Puolimo rungtynės gavosi. Truputėlį „pasisvaidėm“ tiek dvitaškiais, tiek tritaškiais. Ir visą laiką bangavome. Tai jie, tai mes ir nebuvo aišku kas laimės.

Nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad šiandien buvo lygių komandų dvikova. Turėjome šansą per pagrindinį rungtynių laiką laimėti, tačiau varžovai buvo gerai nusiteikę ir išplėšė pratęsimą.

Papildomų penkių minučių atkarpos pradžioje buvau pesimistiškai nusiteikęs, bet svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai.

Šios rungtynės su „Legionu“ mums buvo tiek reikalingos, kaip šuniui penkta koja. Taip jau kartais nutinka. Didžioji dalis ekipos pagrindinių žaidėjų jas praleido dėl įvairiausių priežasčių, plius turim sveikatos problemų.

Kadangi koncentruojamės į RKL kovas savaitgaliais, tenka aukoti kai kuriuos dalykus A lygoje. Šiemet „Legionas“ transformuojasi, tampa rimtesne kompanija, o jei dar ir aprangas nusipirktų išvis butų liuks.

Apie rungtynes nelabai turiu ką pasakyti, nes mums reikėjo tiesiog jas atžaisti. Vos susirinkom ir pažaidėm, šiek tiek padrikai, su prastu pataikymu, su bangavimais, bet čia nebuvo ko per daug ir prašyti vyrukų, kai vienas sergantis, kitas su trauma, trečias nežaidęs ir t.t. Būna tokių momentų, bet tikimės, kad jų bus ne per daugiausiai.

Vakar išsigelbėjo „Rivile-Stekas“ komanda, pasisekė jiems. Visą dvikovą atrodėm labai neblogai, tik labai neprotingai dvikovos pabaigą sužaidėm.

Aišku trečiajame kėlinuke buvome įkritę į duobę, nes varžovai išnaudojo patirtį keičiant gynybos sistemas, tuomet mes atkarpą 0:10 pralaimėjome. Bet paskui pakilome ant kojų bei buvome netoli nuo pergalės ir tik patirties stoka pakišo mums koją.

Žaidimo kokybė tikrai gerėja, juolab, kad kovėmės prieš tikrai pajėgią komandą. Pernai pirmajame rate nuo „Rivilei-Stekui“  nusileidome 100 taškų, o šiemet to tikrai nebus nei su šiuo, nei su kitais varžovais. Einame į priekį, dar turėsime keletą žaidėjų, tad manau sezono eigoje iškovosime dar ne vieną pergalę.

Turime treniruotes, jaunimas klauso trenerio nurodymų, todėl ir rezultatai visai neblogi. Dar turime ties gynyba padirbti ir viskas bus gerai.

Ši dvikova tik parodė, kad mūsų vieta turnyrinėje rikiuotėje ne ta, kokios esame verti. Viskas kitaip atrodytų, jei komandos sužaistų pilną ratą ir būdamos pilnų sudėčių.

Kita vertus, nebuvo viskas taip blogai. Galima buvo ir geriau pasirodyti, bet nesugebėjome rezultatyviau sužaisti. Metėme daug skubotų metimų labai, aišku prie to varžovas ir jo turima patirtis labai prisidėjo.

Aš sakiau vyrams, kad norint laimėti reikia bent 80 taškų sumesti. Deja, to nepavyjo padaryti. Tiesiog, šiai dienai „Sporto namai“ su broliais yra akivaizdųs A lygos favoritai, nes jie puikiai atstovi tiek puolime, tiek gynyboje.

Apskritai, veteranai žino, prieš ką reikia aktyviai dengtis, o prieš ką galima net rankos nekelti. Čia ne futbolas, kur daug erdvės, vien greičiu nesusikursi pranašumo, tad jei turi galvą kaip „Sporto namų“ veteranai gali tikslą pasiekti vadovaudamasis protu.

Dėl nesėkmės tikrai neliūdžiu. Gavo vyrai daug nemokamų pamokų, o šiais laikais net gatvėje „į galvą“ niekas nemokamai neduoda (juokiasi, - aut.past.)

Gerai, nes kaip sako liaudies išmintis: „Už vieną muštą, dešimt nemuštų duoda“, vadinasi po tokios nesėkmės išsaugo mūsų vertė.

Pirmiausia pradėkime nuo to, kad rezultatas neatspindi kovos, vykusios aikštėje. Trečiajame kėlinuke varžovai buvo labai priartėję ir trūko nedaug, kad VGTU ekipa pakreiptų įvykių tėkmę sau naudinga linkme.

Žinojome, kad studentai greiti, labai agresyvūs, ypač gerai žaidža „pikenrolo“ situaijose. Tad prieš rungtynes aptardami rungtynių planą akcentavome šias varžovų savybes.

Be to, šiandien visų nusiteikimas geras buvo, komanda tiesiog degė noru laimėti rungtynes. Apskritai, žaisti visas rungtynes su brolių pagalba, o ypač dirbti gynyboje - kažkas neįtikėtina.

Lyginant su ankstesnėmis rungtynėmis šįkart gynyba labai gera buvo, o tai, mano manymu, ir tapo pagrindines pergalės priežastimi.
Broliai gal ir lėti, tačiau kuomet gynyboje stovi du po 212 cm ir tą daro ten, kur reikia, skylės momentaliai užsikamšo.

Turėdama stiprų užnugarį visa komanda jaučia saugumo jausmaą, tad visiems yra lengviau žaisti. Kita vertus, tai nereiškia, jog kiti nieko nedaro ir žiūri į brolius. Anaiptol, pastaruoju metu pasitempę visi, lankumumas žymiai didesnis, o tai yra labai svarbu „cementuojant“ kolektyvą.