Tą vakarą galvojau, kad dievas apsirengęs mėlynais marškinėliais, kaip priešininkai. Nes prametėm labai daug baudų, labai daug metimų iš po krepšio.

Sužaidėm antrąjį kėlinį prastai, tada teko vytis varžovus visą likusį laiką.

Pabaigoj pramestos vėl dvi baudos iš eilės. Bet lemiamų baudų metimų Andrius Montvydas jau neprametė ir likus 6 sek. turėjome +1. Per tą laiką varžovai neužpuolė ir džiaugiamės labai saldžia pergale.

Varžovai dar galėjo imt minutės pertraukėlę, bet matyt, patirties stoka pakišo jiems koją.

Ačiū SRP už gerą kovą, ir kviečiu atvykti į svečius - Taikos progimnaziją, jų atstovą, kuris paliko juodus termo apšilimo marškinėlius po rungtynių.

Tikrai atkaklios rungtynės, tiek mes, tiek varžovai bandėme susikrauti apčiuopiamą pranašumą, tačiau nei vieniems nepavyko, tad turėjome trilerį rungtynių pabaigoje.

Na, šį kartą fortūna šypsojosi varžovams, su tuo juos ir sveikinam.

Manau, jog tai buvo gražiausios rungtynės šiais metais.

Sveikinu komandą su pergale. Po tokių rungtynių išryškėjo labai daug komandos minusiukų. Puolime mes žaidžiam neblogai - su geru greičiu ir energija, bet gynyboje turime problemų.

Šį sezoną tai mano trečiosios rungtynės su šia komanda ir per visas trejas rungtynes mes labai prastai atrodome gynyboje. Tam tikromis atkarpomi tikrai noriu pagirti vyrus - jie stengiasi, kovoja, padaro tai, ko reikalauju, bet yra daugybė momentų, kai mus lengvai ištampo gynyboje, todėl dirbti ties gynyba turime labai stipriai, bet aš tikiu šia komanda, kitu atveju nebūčiau sutikęs jos treniruoti. 

O kalbant apie varžovus - komanda tikrai labai įdomi, talentinga bei energinga, su geriausiu jaunimo treneriu Lietuvoje, o gal ne tik Lietuvoje bet ir Europoje - Tomu Purliu.

Ačiū varžovams už kovą bei teisėjams ir sekretoriatui už gerą darbą.  

Visuomet sunku žaisti prieš fiziškai stiprią, aukštą ir brandžią komandą. Pralošėme trečią kėlinį, kuris ir lėmė rungtynių rezultatą.

Stipriai šį sezoną šlubuoja tritaškių pataikymas, ir kai nekrenta, tai sunku laimėti prieš tokias komandas,kaip „JEPU“.

Savo komandai palinkėsiu daugiau vienas kito palaikymo ir didesnio atsidavimo krepšinio aikštelėje, nes kartais atrodo, jog trūksta tiesiog noro.

Grupė buvo smagi, visi varžovai lygūs, laukiam kas klius sekantys.

Nors susirinkome tik 7 , tačiau varžovus apibėgome, buvome šviežesni antroje rungtynių pusėje.

„Kumštis“ laikosi ant trijų savo pagrindinių žaidėjų, nors vienam neatvykus, jie tampa pažeidžiami. Taip nutiko ir vakar.

Šiaip pagaliau pradedam dirbti gynyboje, padėti vienas kitam, smagu.

Šaunuoliai vyrukai, gerai sukovojom. Linkėjimai Kiprui, lauksim sugrįžtant traumuotų žaidėjų į aikštelę!

Na, o kitą savaitę bandysim kibti į „Gesto“ ekipą!

Rungtynes pradėjom puikiai, neblogai veikė gynyba, priešingai nei pirmose rungtynėse - pataikėm savo metimus.

3 kėlinio pabaigoje dar turėjom 18 taškų persvarą, bet pražangų dėka varžovai pradėjo po truputį vytis.

Ketvirtame kėlinyje vyko įtempta kova, per skubėjimą paprastose vietose praradom kamuolius, bet minimalią persvarą vis dar turėjome jau nuaidėjus ketvirto kėlinio švilpukui.

Deja, varžovai vėl stojo mesti baudų, jų rankos nedrebėjo ir paleidom jau laimėtas rungtynes.

Sveikinimai nugalėtojams, o mūsų vyrams AČIŪ už kovą!

Pirmiausiai noriu padėkoti Aurimui, kuris ėmesi iniciatyvos ketvirtame kėlinyje ir ardė priešininkų gynybą bei išplėšė pergalę (per mano vadovavimo istorija pirmą kartą taip laimėjome).

O tokio vargo priežastis - tai, kad komanda pirmus du kėlinius žaidė anti-krepšinį, o varžovai labai norėjo laimėti, todėl jiems viskas sekėsi - ir metimai krito, ir kovojo pasiaukodami, bet, kažkokiu būdu, antroje žaidimo pusėje mano komandai atsirado noras laimėti ir ji išplėšė dramatiška pergalę.

Nors pergalė buvo skausminga, nes traumą gavo mūsų centras, beje ir priešininkų žaidėjas gavo traumą.

Linkiu priešininkams ir toliau taip kovoti, jie dar gali bet kam pagadinti nuotaiką.

Nugalėti tokiose rungtynėse yra ne tik gera, bet ir neįtikėtina. Iki pat rungtynių dienos nebuvome tikri ar komanda susirinks į jas - komandos kapitonas Mantas B. šiuo metu reabilituojasi po atliktos operacijos, treneris Žygimantas V. negali žaisti dėl nugaros skausmų, aš - dėl lūžusio ir dar nepagijusio riešo, komandos "variklis" Paulius U. - dėl keistos, sunkiai gyjančios blauzdos traumos.Negana to, net trys komandos nariai šiuo metu atostogauja ir siunčia nervinančias nuotraukas iš kalnų.

Vis dėlto, sugebėjome mobilizuotis, nors į dvikovą teko kviesti ir visus "luošius".

O „Vilko Brolijai“ iki pergalės tikriausiai pritrūko to, ko turėjo trūkti mums - atsarginių žaidėjų suolo.

Liko vienerios varžybos grupėje, tikėkimės, kad visi pasveiksim ir prieš prasidedant svarbiausioms sezono kovoms būsime pilnos sudėties ir jėgų.

Gaila - vėl turėjom problemų su lankomumu, kas manau ir nulėmė pralaimėjimą, nes pačias rungtynes iš mūsų komandos pusės vertinčiau pozityviai.

Nesusitvarkėm tik su vienu faktoriumi - varžovų 1 nr., kurio komandą būdamas pats aikštelėje ne kartą įveikiau kovose dėl medalių.Adomo dydis ir protingas žaidimas suteikė varžovams pranašumą.

Apmaudu, kad paleidome iš rankų garantuotą antrą vietą grupėje, bet sunkiau gali būti ir geriau. Matysim. Ačiū susirinkusiems Vilkams, ačiū už vyrišką žaidimą.

Priešininkai atėjo į rungtynes atsipūtę - penkiese, vėliau prisijungė ir šeštas. Mums irgi teko šventinę dieną iš pakampių traukti žaidėjus, ryte turėjom vos keturis su puse :)

Rungtynėse turėjom persvarą, bet niekaip nepavykdavo atitrūkti, klydome atsitverdami kovojant dėl kamuolio nors ir turėjom ūgio persvarą. Tad ir ta pergalė gan sunkiai išvargta.

Gerai, kad pas varžovus kamuolį laikydavo vienas žaidėjas, jis niekaip nenorėjo juo dalintis su komandos draugais :) Aišku, pataikė daug metimų iš fantastikos srities, bet mačo pabaigoje tai išėjo mums į naudą: jį pavyko pristabdyti, o kiti priešininkų žaidėjai, neatakavę visų rungtynių metu, nepataikė ir lemiamu momentu.

Pirma norėčiau pasveikinti „Ferimstos“ ekipą patekus į A.Makulavičiaus taurės finalą. Vakar jie buvo tikrai  vertesni pergalės. Nors jų lyderis Eduardas Rogačiovas yra apsirgęs, tačiau tai nepakišo kojos varžovams.

Labai nepatiko mano komandos nusiteikimas. Kaip pradėjom 0:10, taip ir visą dvikovos laiką tokiu skirtumu ir atsilikinėjom. Kaip padavė varžovai tempą, taip ir nesugebėjome nieko pakeisti.

Puolime gal ir neatrodėme prastai, tačiau gynyba buvo visiškai „kiaura“, vyrams visiškai nesisekė apsiginti. Labai prastai metėme iš tolimos distancijos, labai prastai metėme baudas, tad tokie niuansai ir parodo žaidimo kokybę.

Aišku, Karolis Ražukas buvo susirgęs, kuris yra vienas pagrindinių mūsų „centrų“, tad viskas į tokias smulkmenas ir susideda.

Be to, norėčiau vieną pastebėjimą paminėti. Atėjo trys teisėjai į rungtynes ir baigėm pusvalandžiu vėliau. Aš kartais kaip jaunas treneris, dirbantis per dvi sporto mokyklas, net nežinau, kaip mokyti vaikus ar vyrus gintis.

Nes atrodo už tam tikrus „trapus“, už kojų ar rankų padėtis, duoda baudas. Ar abi komandos kažkaip keistai gynėsi ar mes čia gintis nemokame, kad tiek baudų per abi komandas gauta buvo.

O šiaip, kaip sako Kurtinaitis: „Krepšinis – ne seksas, abiems gerai nebus“.

Visuomet sunku žaisti prieš komandą, kuri turi mažiau talento, bet turi tvirtą charakterį ir norą laimėti. Rungtynes pradėjome nuostabiai ir greitai pabėgome į priekį, tačiau vėliau teisėjai leido žaisti grubiau, ties pražangos riba ir, svarbiausia, kad tuo pačiu atsakėme ir mes, nesiveldami į bereikalingas kalbas su arbitrais.

Taip pat, dar vienas svarbus momentas, pas mus buvo pakankamai gera gynyba. Nors ir praleidome 89 taškus, tačiau varžovai įmetė net 21 baudą, o tai – yra daug.

Jeigu atsirinktume, kada reikia bauduoti, o kada – ne. Rezultatas butu dar geresnis. Bet iš esmės didžiuojuosi visų komandos žaidėjų charakteriais ir patekimu į finalą, kuriame ruošiamės ne tik sudalyvauti, bet ir mesti varžovams rimtą iššūkį.

Na išties puiki pergalė. Manau, kad viską nulėmė rungtynių pradžia. Startavome susikaupę, susikūrėme pakankamą persvarą, o vėliau tik didinome pranašumą.

Žaidimas buvo subalansuotas tritaškių ir dvitašių santykyje, kamuolys labai gerai judėjo, dėl to turėjome geras progas metimams ir juos neblogai realizavome.

Dėkui priešininkams už kovą ir sėkmės jiems likusiose dvikovose.

Gražu. Gražu, kai krenta metimai, kurie turi įkristi. Gražu, kai kovojam dėl kamuolių. Ir, žinoma, gražu, kai susirenkam.

Pavyzdinis žaidimas, pavyzdinė kova prieš tikrai pavyzdingai žaidžiančius varžovus.

Susirinkome antra sudėtimi, bet vyrų noras ir įjungtas sportinis pyktis atsakė į vakaro nugalėjoto klausimą dar pirmajame kėlinyje. Su visa pagarba, varžovai vakar buvo silpnesni.

Mes vis dar banguojame su nusiteikimu aikštelėje, kaip koks Žalgiris LKLe, kuris žino, kad vistiek laimės lygą.. na o mes.. ar laimėsim SKL D1 lygą? Manau ne, bent ne pagal šiandienos pasiruošimą.

Vabalai, sveik.

Varžovai buvo įveikiami, tačiau pusę kėlinio niekaip neužpuolėm prieš zoną. Mūsų centras negalavo, todėl žaidė palyginus trumpai. Taigi vėl likom be tikro aukštaūgio.

Kietai žaidę varžovai pasiuntė ant suolelio antrą ir paskutinį aukštą mūsų žmogų, kuris, tiesa, vėliau į aikštelę grįžo sutvarstyta galva.

Bet didžiausia nelaimė nutiko ketvirtame kėlinyje. Varžovui įsirėžus į mūsų gynėją, šis užvirto ant kovingiausio mūsų žaidėjo, kuriam tai baigėsi nutrūkusiais kryžminiais raiščiais... Sveik Arvydai! Mes visi su tavim! Laukiam sugrįžtančio į aikštelę kitame sezone.

Šios rungtynės tikriausiai buvo mūsų sezono rungtynės. Puolime ėjosi viskas kaip iš pypkės, kamuolio judėjimas buvo gan geras, o ir palaikymas nuo atsarginių žaidėjų suolelio buvo irgi geras.

Žaidėme legendinėje ir daug mums reiškiančioje salėje, tad pasistengėm ir iškovojom antrąją pergalę iš eilės.

Galbūt galėjau duoti daugiau pažaisti atsarginiams, čia buvo mano klaida, tad kiek atsiprašau chebros. O šiaip smagu, jog pastaruoju metu pavyksta rodyti kažką panašaus į krepšinį.

Laukiame kito mačo ir bandysime duoti varžovams kovą, kurios rezultatas būtų teigiamas.

Eilinį kartą – ačiū trim fanam už palaikyma!

Rungtynės geros, įtemptos, gerai sukomplektuota varžovų komanda, gerai žiūrisi, presinguoja, kur reikia duoa pakankamai didelį intensyvumą, tas didžiausią įtaką, manau, ir padarė. Tris kėlinius pavyko atlaikyti tą intensyvumą, jie kaip ir atrodė, kad nusimušė truputį iš to intensyvumo, nors ir ketvirtas kėlinys nebuvo toks intensyvus tačiau jie turėjo didesnį jėgų rezervą, atliko gerus metimus, jų metimai buvo stipriai ir gerai realizuoti, o mes preišingai - jėgų stygius lėmė, kad prametėme net ir iš po krepšio. 

To pasekoje, kada atrodo, jog metimai turėtų pasiekti tikslą, bet prameti iš po krpešio - pradeda nusvirti rankos, priešininkams kaip tik labai lengva pasinaudoti padėtimi, po neįmestų taškų labai lengva kontraatakuoti, ir jie tą sėkmingai darė tiek iš po krepšio tiek ir perimetre. 

Išbraukus ketvirtą kėlinį - rezultatas geras. Tačiau žaidžiame ne 30, o 40 minučių. Sveikiname varžovus.

Ačiū varžovams už dvikovą. Buvo tikrai įdomios, nenuspėjamos rungtynės.

Nors ir nepavyko atvykti į mačą pilnos sudeties ir trūko svarbių žaidėjų, labai džiaugiuosi, kad rungtynių antroje pusėje pavyko perlaužti jas teigiama mums linkme.

Labai džiaugiuosi už savo komandos jaunuosius krepšininkus, kurie pagaliau sulaukė savo šanso ir puikiai juo pasinaudojo. Mums šios pergalės labai reikėjo, kad patikėtume savo jėgomis!

Puikiai sužaistas ketvirtas kelinys ir sunki pergalė paskutiniomis minutėmis.

Svarbi pergalė mūsų komandai prieš labai stiprų ir patyrusį varžovą. Pakutiniame kelinyje vyrų parodytas kovingumas ir energija abejose aikštelės pusėse leido iškovoti labai svarbų tašką.

Šį sezoną jau tapo įprasta, kad į rungtynes susirenkam ne pilna sudėtimi. Pergalė nebuvo lengva, nes varžovai visų rungtynių metu buvo šalia, tad teko paprakaituoti. Išskirtinai prastai pataikėm iš toli ir nuo baudų metimų linijos.

Reikia pasidžiaugti, kad lemiamu momentu susitvarkėm su gynyba, o rungtynes ištempė puolimo lyderiai: Gediminas Kazlauskas ir Andrius Čižikas. Sveikinimai visai komandai :)

Pergalė buvo planuota.

Kadangi virusas ir traumos išguldė dar bent kelis pagrindinės sudėties žaidėjus, tai smagu, kad parodėme, jog galime gerai sužaisti ir šešiese.

Jeigu varžovų lyderiai, neseniai perėję iš aukštesnės lygos tikėjosi lengvo pasibėgiojimo, numetant šiek tiek papildomų kg, tai mūsų veteranai į aikštelę išbėgo su kitais tikslais.

Krepšinyje, pasirodo, neužtenka teisėjams aiškinti, koks tu buvai geras, ir po rungtynių bandyti įžeisti, bent jau šiai dienai stipresnį varžovą.

Svarbu galutinis rezultatas, kuris vakar parodė mūsų komandos užsidegimą ir norą kovoti kiekviename aikštės centimetre, prieš B lygos komandos favoritus.

Stipriai „Dussmann“ komandai su puikiu treneriu priešaky, linkiu ir toliau išlikti pirmiems B lygoje, o saviems ir toliau būti vieningiems ir kautis kaip kumštis žaidžiant labai stiprioje C lygoje, ir SKL taurės finale.

Ačiū būriui „Narestos“ sirgalių, kurie sukūrė puikią atmosferą tribūnose.

Man toks vaizdas, kad pusė komandos net nesuprato rungtynių svarbos. Čia buvo lyg mini finalas, kur reikia kabintis dėl kiekvieno kamuolio, griūti, jei reikia, lipti per galvas ir visi kiti dalykai.

Visi 50/50 kamuoliai praktiškai sukrito varžovams. Kodėl? Klausimas ne man. Už šitą kolektyvą kurį pats ir susirinkau esu atakingas visom prasmėm, ieškodamas visiem palankių situacijų puolime, užtušuodamas jų minusus ir atrasdamas naujus pliusus. Bet dvasios aš negalių įpūsti. Va šito mums ir pritrūko - pusei komandos.

Kadangi tai komandinis sportas, nukentėjom visi.

Žaidžiant su „Naresta“ buvo aišku kaip dieną, kad reikės gero patraikymo iš toli, deja, šitas mums nepagalbėjo. Po krepšiu mes paranšumo neturėjom, per skystos blauzdos, bandėm variuot kitais sprendimais, bet ir čia neblizgėjom.

Galėjo ištraukt gynyba, tačiau šitoj vietoj buvo per daug komandos taisyklių laužymo, interpretacijų, koncentracijos stokos, o patyręs varžovas tuo puikiai pasinaudojo. Niekaip negaliu susitaikyti su Aukštuolio 27 taškais, kai gynyba būtent buvo pastatyta jam stabdyt. Visi jo metimai buvo praktiškai laisvi, vis dar nemokam kontroliuoti bonuso situacijų.

Vienu žodžiu - pralaimėjom vakar tiem, kurie aikštėj paliko širdį. „Naresta“ tikrai sulošė gerą mačą tai belieka juos su tuo ir pasveikinti.

Visi aiškiai suvokėme, šių rungtynių svarbą, siekiant patekti top 8. Nebegalėjome leisti sau klysti. Smagu, kad iškovojome šia pergalę, juolab ir varžovas siekė to paties ir kovojo kietai.

Iš ankstesnių sezonų patirties su šia komanda visuomet reikia padirbėt iš peties, įrodant pranašumą. Ne kaip kitaip buvo ir šį kartą. Teigiamą rezultatą lėmė tinkamas nusiteikimas ir kova, laimėti kamuoliai, pranašumas po krepšiu.

Blogiausios sezono rungtynės. Į jas atvyko aprangos, kedai, bet ne mūsų savigarba. Gynyboje atrodėme tuštesni už tuščius.

Po rungtynių su komanda pakalbėjome, kad turime kiekvienas sau užduoti klausimą ko mes ateinam į rungtynes - for fun pasibėgioti, ar maksimaliai susikoncentravus atiduoti visas jėgas ir daryti ką susitarėme. Gali nekristi, nesisekti, gali varžovas būti galva geresnis, bet pirmiausia turime gerbti save ir komandos draugus. Susitariame ko nedarysime per timeoutą - išeiname ir 2-3 atakas padarome ko sakėme, nedarysime. Vienintelis Dainius Novickas, panašu, vakar norėjo laimėti, penkiagubas dublis tai atspindi.

Pasidarysime išvadas ir tikiu - kitas rungtynes būsime visai kitokie, dar nenorime pabaigti sezono.

Varžovai šaunuoliai, žaidžią greitą, gražų, protingą krepšinį, o dar turi profesionalų stogdengį. Ačiū už pamokas.