Ačiū lygai už profesionalų finalo ketvertą. Pusfinalyje labai tikėjome savo pergale, atrodė ir su varžovų puolimo lyderiais ilgą laiką tvarkėmės gerai, visgi patys paleidome savo šansus, o ypač viską apsunkino tragiškas baudų pataikymas.

Panašus scenarijus kartojosi ir mažajame finale, o šiose rungtynėse laimėjo ta komanda, kuri norėjo labiau laimėti ir puikiai sužaidė rungtynių galą. Šį sezoną dėl traumų pakeitėme pusę komandos, tad džiaugėmės iš viso, jog pavyko rasti gerų vaikinų su kuriais bandysime pratęsti kontraktus ir kitam sezonui bei grįžti stipresni :) 

Buvo sunkus pusfinalis, kur turėjome lengvai laimėti, bet laimėjome tik per paskutinę ataką, žaidėjai neįvertino priešininkų, gerai kas gerai baigiasi.

Prieš finalą buvo bendras pokalbis ir visi padarėm išvadas, sekėsi viskas, buvo gera pradžia, kontroliavome visas rungtynes ir pelnytai laimėjome. Sveikinu komandą ir jos vadovus!

Bendrai vertinant šiuos metus - vasaros lygos 2 vieta, rudens taurės čempionai, Įmonių lygos čempionai, C lygos finalinis ketvertas - rašome teigiamą vertinimą.

Gaila, kad sezono pabaiga nepavyko, visgi kartėlio dėl to nejaučiame. Žvelgiant su kokia aptrupėjusia ir išretėjusia sudėtim atvykom į finalinį ketvertą - rezultatas dėsningas.

Gaila,kad leidome „Kiementui“ sužaisti fantastiškas varžybas, manau pusfinalyje buvo „Golden State Kiementas“. Tritaškiai 46% ir baudų metimai 27/31? Fantastika.

O antrą dieną prieš jaunuolius jau pritrūko kvapo. Džiaugiuos, kad kovojom iki paskutiniųjų, bet tiesiog gynyboj pritrūkom darbo, o puolime - meistriškumo.

Planuojam gerai pailsėti ir kitą sezoną grįžti su naujom emocijom. Iki kito sezono!

Pirmiausia - sveikinimai visai komandai ir ją palaikančiam kolektyvui! Džiaugiamės laimėję didžiausią komandų skaičių turinčią C lygą, kurioje visą sezoną kopėme kaip į kalną, kol galų gale pamatėme panoramą, kurios ir siekėme :)

Tai mūsų pirmasis tikrasis titulas, neskaitant tų „covidinių“. Dėkoju komandai už atsidavimą, kuri laikėsi kaip kumštis visą sezoną, ir tikrai nelengviausiu keliu nuėjo iki finalo, kur pusfinalyje jaunimas kovojęs iki paskutinės sekundės nepasidavė ir vos nesugadino savaitgalio veteranams (pagarba jiems).

Ačiū Sostinės krepšinio lygos vadovams už puikų organizavimą, teisėjams už kantrybę ir profesionalumą, ir bendrai visai sistemai, kuri puikiai funkcionuoja ne vieną sezoną.

Nors mūsų amžiaus vidurkis apie 40 ir kitais metais būsime dar vyresni, tikimės išsilaikyti šiame lygyje, ir siekti apginti titulą ir kitais metais.

Džiaugiamės, kad komandos metraščiuose šių metų irašą spausdinsim sidabro raidėmis. Sezone netrūko bangų - sausį norėjome kabinti sportbačius ant vinies, o šį savaitgalį jau kabinomės medalius. Sugebėjome sau įsiteigti ir įrodyti, kad su dideliu noru ir koncentracija esame pajėgūs kovoti su visomis lygos komandomis.

Kalbėjom, kad finalo diena nenusisekė, nes nekartojome šeštadienio dienos ritualų - kas ne tuo maršrutu atvyko į rungtynes, kas laiku nenuėjo į tualetą ir panašiai, tas persikėlė ir į aikštelę. Žinoma, „Naresta“ labai rimtas varžovas, jų patirtis padarė savo ir nutraukė puikų mūsų žygį. Galbūt buvome ir kiek emociškai išsikrovę, nes jau nugalėjus „Danske“ bei „Teltonika“ džiaugsmas buvo milžiniškas.

Ačiū lygai, komandai bei varžovams už sezoną ir iki pasimatymo rudenį. Vietos kilti dar liko.

Giedraičiai, this is for you!

Apmaudu taip baigti sezoną, tačiau ne pasaulio pabaiga. Pralaimėjimą lėmė daug detalių, bet įtariu pagrindinę - į sezono galą perdegėme, pervargome ir tikėjomės iš savęs per daug, pamiršę svarbiausią žaidimo esmę - mėgautis krepšiniu. Bet pasikartosiu, tai ne pasaulio pabaiga, grįšime kitą sezoną stipresni, labiau subrendę.

Ir, žinoma, didžiausi sveikinimai varžovams, parodė įspūdingą kovą visoje šioje serijoje, kiekviena minutė su jais buvo klampi, sunki. Matėsi, kad jie pasiruošę strategiškai, žinojo, kaip gintis ar pulti prieš mūsų žaidėjus, Tikrai nusipelnė šios pergalės ir patekimo į finalinį ketvertą. Linkime jiems sėkmės savaitgalį!

Pacituosiu Liną Skripką: „Tai va, kur Pilaitėje dingsta automobilių detalės”.

Praėjusią savaitę gynyboje sužaidėme pakankamai prastas rungtynes, tad šįvakar įžengdami į aikštę be keletos savo pagrindinių krepšininkų nuo pirmųjų sekundžių norėjome įvelti savo oponentus į lengvą chaosą. Didžiuojuosi vyrais, 32 perimti kamuoliai, visi žaidėjai, kurie turėjo progą pasireikšti, atsidavė visu 120%. Pabrėšiu, kad jauniausias ir žemiausias mūsų komandos jaunuolis kildamas nuo suolo atkovojo 13 kamuolių ir buvo labai arti keturgubo dublio. Tikiuosi vyrai neužmigs ant laurų ir kitose rungtynėse ateis lygiai taip kovingai nusiteikę.

Taip pat ačiū varžovams už kovą ir teisėjams bei sekretoriatui už gerą nuotaiką.

Džiaugiuosi iškovota pergale ir po 8 metų pertraukos patekus į Final 4. Nebuvo lengvos varžybos, nors ir kontroliavome žaidimą, tačiau saugiai nesijautėm. Gerai, kad grįžus treneriui, grįžo ir ramybė. Vėlgi, Molėtai - stipri ir neparanki komanda, jaunuoliai ir bėga greit ir kovoja iki galo. Individualiai stiprūs ir manau išlaikius tokią pat sudėtį artimiausiu metu bus top komanda šioje lygoje. Ačiū už kovą iki pabaigos.

O mes tuo tarpu jaučiam savo amžių ir įtaką aikštelėje. Neaišku, kiek dar metų galėsim kartu palakstyti. Todėl mėgaujamės esama atmosfera ir krepšiniu. Svarbiausia yra emocijos ir draugystė. Su tokia nuotaika ir pasitinkame Final 4, kuriame, tikiuos, užkursime pirtelę :)