A lygos klasika baigėsi „Tegros“ pergale

Sunku besuskaičiuoti kiek kartų per visą A lygos istoriją vienas prieš kitą špagas buvo surėmę etatiniai Sostinės A lygos klubai – „Tegra“ bei VGTU. Statistika rodo, kad nuo 2008-ųjų metų ekipos susitiko 28 kartus, iš kurių 20 sykių stipresni buvo studentai. Praėjusiais metais komandos apsidalijo po pergalę, o koks jėgų balansas naujajame 2018/2019 metų sezone parodė vakarykštis mačas.

Tikėjosi pristabdyti lyderį

Prieš vakarykštį susitikimą buvo smalsu,  kaip negaluojanti ir, anot gerbiamo trenerio Gintaro Šerkšno, nepasiruošusi sezonui komanda pasirodys prieš patyrusį A lygos dinozaurą. Ar jaunatviška energija ir maksimalizmas ims viršų prieš tituluotuosius ir labiau patyrusius oponentus.

Prieš susitikimą pakalbintas „Tegros“ ekipos žaidėjas, nešiojęs ir VGTU aprangą Giedrius Marčiukaitis puikiai žinojo, kas lemia stabilius studentų pasirodymus: „Bičiulį Rastenį stabdysim, turim tam tikrus žmones, kurie galės jį pasiimt asmeniškai, jam nepatogu žaisti prieš aukštesnius atletiškus žaidėjus, o keletą mes tokių turim.“

Paklaustas kaipo ekipa pasiruošus rungtynėms ir ar turi kokią nuojautą dėl mačo baigties, Giedrius greitakalbe driokstelėjo: „Treniruočių daug neturim, žaidimo planas dėliosis varžybų eigoje, bet varžovą pažįstam gan gerai, tai manau ir taip žinom, kas ką sugeba.

Norint įveikt VGTU, reiks sužaist geras varžybas, nes, žinant juos, jie yra drausminga, komandinį žaidimą demonstruojanti komanda ir prieš juos negalima atsipalaiduot, tai tikėsimės būsim visi susikaupę. Nuojauta visada tokia pati, einam į aikštelę siekdami tik pergales, o kaip pasiseks žiūrėsim po 40 minučių.“

Kai prabyla „dideli“

29 -oji barzdotų A lygos klubų akistata nenuvylė. Nors rungtynes tritaškiu metimu atidarė šeimininkų („Tegros“) klubo snaiperis Vaidas Bendikas, pirmasis ketvirtis vis tik priklausė VGTU kompanijai. Susitikimo pradžioje studentus į priekį patraukė Andrius Juknevičius bei po traumos grįžęs Ignas Bilinskas, kuris įsigudrino kartą pataikyti ir iš toli.

Pavojingiausias svečių žaidėjas Evaldas Rastenis ketvirčio pabaigoje prisitaikė prie „Tegros“ žabangų ir po jo kelių rezultatyvių atakų iš eilės kėlinį laimėjo VGTU -25:19. Stringantis šeimininkų puolimas leido studentams žingsnis po žingsnio auginti atotrūkį ir prieš didžiąją pertrauką komandas jau skyrė dviženklis taškų skaičius – 43:33.

„Tegra“ turėjo permąstyti savo veiksmu ir panašu, kad suprato kur problema. Trečiąjį ketvirtį šeimininkai pradėjo nuo gynybos, o tai atvėrė geresnių progų ir po varžovų krepšiu. Giedriaus Pečiulionio auklėtiniai startavo atkarpa 14:4, o Stepono  Markaus tritaškio dviem taškais išėjo į priekį.

VGTU puolimas susirakino varžovų voratinklyje, o pavienės studentų ekipos lyderio E. Rastenio improvizacijos situacijos negelbėjo. Prieš lemiamą ketvirtį „Tegra“ pirmavo 58:56, o lemiamos dešimt minučių turėjo atnešt maksimalių emocijų komandos treneriams ir žaidėjams.

Ekipos rimtai kibo į parankes vieną kitai, rezultatas dažnai buvo lygus, o mačo lūžiu tapo trys šeimininkų  detonuotos branduolinės galvutės iš tolimosios distancijos, iš kurių dvi susprogdino ekipos aukštaūgiai.

Kai iki mačo pabaigos liko apie dvi minutes, trečioji G.Marčiukaičio bomba padidino „Tegros“ persvarą iki 6 taškų ir tai buvo tas momentas, po kurio VGTU kariauna nebeatsigavo. „Tegra“ švenčia pergalę 77:71 ir įsirašo antrąjį tašką sezone. Tuo metu VGTU klubui tai jau trečioji nesėkmė.

Nugalėtojų gretose Vitalij Lukša, pasižymėjo snaiperiškom savybėm (2/2 trit.met.) ir tapo rezultatyviausiu krepšininku šeimininkų tarpe -17 taškų. Taip pat kažkada VGTU duonos krimtęs Alfredas Lukaševičius pridėjo 16, Giedrius Marčiukaitis – 13 punktų.

VGTU ekipos lyderis Evaldas Rastenis (10 atk.kam.) buvo ištikimas sau ir primedžiojo iš visų daugiausia – 21 taškas. Andrius Juknevičius „priraitė“ 19, bet tolimas metimas vis dar kažkur riešutauja (1/9 trit.met.). Manto Vavilovo kišenėje 16 taškų.

Be didesnių priekaištų

VGTU komandos galva Gintaras Šerkšnas buvo patenkintas auklėtinių pasirodymu: „Žaidėm mes gerai, o gale tiesiog nesukrito keli metimai, o varžovui atvirkščiai. Esu patenkintas komandos pasirodymu. Aišku, galima visada geriau, buvo ir tų neskaičiuojamų klaidų, kur gynyboj kažkas kažkur ne ten nueina, bet visumoj komandai neturiu priekaištų. Turiu, ką turiu. Pinigų neturiu , žaidėjų nenupirksiu. Mano rotacija buvo labai maža, gal ir tai atsiliepė rungtynių gale. Gal po dviejų metų įstos, kas panašus į krepšininką ir situacija pasikeis.“