Ketvirtadienį (11 22) Sostinės krepšinio A lygoje laukėme dvejų smalsumą keliančių rungtynių. Akistata tarp ISM universiteto (2-2) ir  VU (4-2) turėjo derbio prieskonį, kai  grupės viršūnėlės -MRU (5-1) bei šaknelės - „Sporto namų“ (0-4) dvikova, galėjo vykt ne pagal lažybininkų prognozes, kai vieni atsipalaiduoja, o kiti žūt būt siekia pirmosios pergalės.

Mirzą pakeitė ne ką silpnesni

Na ISM yra visada mūsų principinis varžovas, nes pastaruosius 2 metus su jais susitikime LSKL finale ir abu kartus laimėjom. Taip pat kiek žinau ir A lygoje su jais santykis yra 2/2, tai kaip ir viską pasako kokia galinga dvikova nusimato. Po pralaimėjimo prieš karį visa komanda susitelkus ir nori kaip galima greičiau reabilituotis ir grįžt į pergalių kelią.

Turėjom dvi treniruotes prieš šias varžybas ir ganėtinai rimtai joms ruošiamės, tačiau galutinius taktinius sprendimus priimsime šiandien rūbinėje prieš pačia dvikovą.

Pas ISM komanda yra tikrai nebloga sudėtis, ir kažkurio tai žaidėjo išskirti šiandienai nelabai galėčiau. Palyginus prieš 2-3 metus, kai ISM žaidė lietuviškasis Mirza Teletovičius - Albertas Valiulis, aplink kurį sukosi visas žaidimas, šiai dienai žaidėjai yra apylygiai ir bet kuris gali šiandien iššauti.“

„Asmeniškai sezono pradžia nėra pati lengviausia, nes dar jaučiasi praeito sezono traumos padariniai. Na bet tai jau tampa rutina man atsistatinėt po traumų, tai kažkaip šituo klausimu nieko naujo. Reikia dar šiek tiek laiko poros treniruočių ir turėčiau grįžti į gerą sportinę formą“ – pranašiškai dėliojo mintis Vytautas.

„Mūsų komanda kaip ir praeitais metais taip ir šiais yra labai galinga. Su šiais žaidėjais jau kartu žaidžiame 3-4 metus ir tai duoda vaisių. Vienas kitą gerai pažįstami ir tai padeda krepšinio aikštelėje.

Turbūt didžiausias šitos komandos pliusas yra rūbinė. Tai kaip vienas kitą palaiko žaidėjai ir kokia atmosfera gyvuoja aikštelėje, sunku rasti būtų geriau. Labai padėjo prisijungęs Domantas Pipiras, kuris užlopė mūsų skyles po krepšiu, nes kiekvienais metais tai būdavo savotiškas mūsų achilo kulnas.

Taip pat prisijungė tikrai pajėgių pirmakursių tai manau kad šiais metais komanda gal net stipresnė. Kad pagerinsim praeitų metų rezultatą tai tikrai tikiuosi ir tuo tikiu. Galbūt slaptai pagalvoju ir apie final 4, tačiau reikia žodžius įrodyti aikštelėje. Kalbėti lengvą .O šiandien laimės VU -viltingai komandos ateitį ir galimybes piešė V.Saulis.

Parodys dar ką gali

Į rungtynes, kaip visada, renkamės tik su gera nuotaika. Čia mėgėjų krepšinis, tad nusiteikimas neretai būna vienas svarbiausiu faktorių į pergalę. Be abejones, varžovas laukia itin grėsmingas. Šiemet VU itin pasistiprino, turi labai mobilų ir kokybišką branduolį, suoliukas taip pat pas juos užpildytas iki galines briaunos ir laukia savojo šanso, tad laukia labai gera kova. Bet čia A lyga, "pigių" taškų ir lengvų kovų nesitikime.

Be abejonės, mūsų trenerio namų darbai atlikti, visi akcentai prieš varžybas sudėlioti, todėl į aikštelę einame tik pergales. Principinių varžovų kitoje barikadų pusėje neturiu, su daugeliu kaip tik ne vieni metai praleisti kartu sporto mokykloje. Todėl su visais kaip tik būna smagu persimesti vienu kitu žodžiu“.

„Specialių taikinių nesu numatęs, bet esant progai, techninę profilaktiką čiurnoms gali būti kažkam pritaikyta. Lyginti šių ir praeitų metų komandas butu neteisinga, nes jos tiesiog labai skirtingos. Po sezono netekome savo kertinio asmens - trenerio, ir kitų 3-4 svarbių žaidėjų. Šiemet komanda labai atsinaujinusi, su nauju treneriu, todėl ir žaidimą reikia klijuoti naujai.

Nors kartelę praeitam sezone išsikėlėm aukštai ir netekom dideles dalies branduolio, šiemet turim ne ką mažiau motyvuotų atletų, tad ir ambicijos išliko aukščiausios. Šiai sezono stadijai svarbiausia, kad su gera nuotaika rinktumėmės į treniruotes, kiekvienose varžybose gerintume žaidimą, o rezultatus vertinsim pavasarį,“ - neslėpė tiek asmeninių, tiek komandos ambicijų ISM klubo lyderis.

Vytauto Saulio renesansas

Pirmoje A lygos vakaro akistatoje ISM universitetas namuose priėmė varžovams baimę keliantį Vilniaus universitetą. Abu klubai įstojo į dvikovą pasiruošę ir susikoncentravę, tačiau pirmoje mačo dalyje dominavo viena ekipa.

irmajame ketvirtyje nesulaikomai VU gretose siautėjo Simonas Lekys ir Vytautas Saulis ir jų tandemas sukrovė svečiams 6 traškų persvarą – 21:15. Antrajame kėlinuke tęsėsi Rimanto Kaminsko auklėtinių proveržis. Nuo suolo pakilę atsarginiai įnešė svarų indėlį į galingą atotrūkį , į kurį ISM žaidėjai nelabai turėjo ką atsakyti. Komandos išėjo ilsėtis ISM atsiliekant 32:51.

Po ilgosios pertraukos šeimininkai išėjo užsidegę ir pasiryžę likviduoti nemenką deficitą. Žaidimas išsilygino, tačiau rezultatas svyravo ties  20 taškų riba ir tik trečiojo ketvirčio gale Karolio Bielskio pastangomis ISM ekipai pavyko kiek priartėti - 57:72. Panaikinti 15 taškų per kėlinuką įmanoma, tačiau misija sudėtinga.

ISM stengėsi iki galo kovojo, bet viskas ką sugebėjo Vakar Mariaus Pavlovskio auklėtiniai, tik apkarpyti atstumą iki garbingo. VU šventė svarbų tašką 93:81 ir privertė varžovą suklupti jau antrą kartą paeiliui.

Jau tampa tradicija, kad prieš rungtynes pakalbintas žaidėjas sužaidžia labai gerą mačą, turbūt, motyvuoja, reikia atsakyti už savo žodžius. Ne išimtis ir Vytautas Saulis (9 atk.kam.), kurio sezono mačas vainikuotas 23 taškais. Paulius Leščinskas ir Simonas Lekys (5 per.kam.) pridėjo atitinkamai 16 ir 12 punktų.

ISM stovykloje vėl gi prieš mačą mini interviu davęs Karolis Bielskis, kurio 22 taškai pergalės negarantavo. Fantastiškai sezoną pradėjęs Rokas Balbierius ( dukart padidino surenkamų taškų vidurkį) ir Kristupas Surgėlas suvertė po 16 taškų.

Vilniaus universiteto komandos ilgametis treneris Rimantas Kaminskas džiaugėsi iškovotų taškų, tačiau pačios rungtynės nelabai patiko: “Rungtynes laimėjom, tačiau nesužaidėm pagal savo galimybes. Lyg primetėm daug taškų, lyg laimėjom gan užtikrintai, tačiau norisi didesnio komandos užsivedimo ir agresyvumo.

Turėtume atrodyti solidžiau. Išskirčiau vis geriau nesijaučiantį Vytautą Saulį ir atsarginių žaidėjų suolelį , kurie labai stipriai prisidėjo prie rezultato. Taigi, džiaugiamės laimėję ir tiek žinių šiai dienai“.

ISM universiteto generolas Marius Pavlovskis buvo kiek nusiminęs: „Atrodo ruošėmės rungtynėms, tačiau daug ko neįgyvendinom. Labai trūko susiklabėjimo gynyboje, nedarėm to ką buvom susitarę. Sunki rungtynių pradžia skaudžiai atsiliepė tolimesnei įvykių eigai, kai daug prametėm ir iš gerų situacijų. Manau, tik paskutiniam ketvirtyje kažkaip užsikūrėm tikrai kovai, tačiau to jau buvo per maža“.

Nepersistengdami

Rungtynėse tarp vietinio MRU ir „Sporto namų“ žibėjo Igno Rylos žvaigždė. Jau per pirmąjį ketvirtį šeimininkų aukštaūgis surinko net 15 taškų, o jo komanda susikrovė dviženklę persvarą - 24:13. Iki pat ilgosios pertraukos Mykolo Riomerio klubas laikė iniciatyvą savo rankose, vertė varžovą kentėti puolime, kai jų pačių persvara tik augo. „Sporto“ namai apmąstymams į rūbinę nusinešė 18 taškų deficitą – 45-27.

Trečiajame ketvirtyje pajutome svečių puolimo atsigavimo ženklus. Patyrė krepšinio vilkai pagaliau prabilo geru procentu, artėjo link varžovo po mažą žingsnelį. Šeimininkų tolimi metimai neleido įsigalėti varžovo diktatui, tad prieš lemiamą kėlinuką visa dar buvo per saugų atstumą – 63-50. Paskutinės dešimt minučių praėjo apylygiai. Taškas keitė tašką, klaida klaidą. Atstumas tarp komandų išliko per 10 taškų, o galutinė MRU pergalė paženklinta skaičiais 88:74.

Be Roko Jukonio rungtyniavę šeimininkai atrado kitus lyderius. Ignas Ryla ( 26tšk,. 10 atk.kam., 12 rez.perd.) surinko trigubą dublį ir aikštelė paliko su 46 naudingumo balais. Justinas Gečas (20 tšk.) ir Lukas Motiejūnas (13 tšk.) patikimai šaudė iš toli,  kai jų kolega Marius Bausys (12 tšk.) užtikrintai kilo nuo suolo.

„Sporto namams“ taipogi trūko kelių net svarbių žaidėjų ir tai kaip jau tapo įprasta labai suvaržo komandos taktinius pasirinkimus. Jonas Elvikis ( 19tšk.) ir Joris Kepežinskas (19 tšk.) žibėjo tritaškiais ir tapo rezultatyviausiais ekipos žaidėjais. Aivaras Kiaušas ir Dainius Bielinis pridėjo po 10 „akių“.

Nugalėtojų kavalerijos vadas Vytautas Poteliūnas neturėjo daug ką pasakyti: „Nėra labai daug ką ir pasakoti. Ramiai praėjo rungtynės, žaidėm kone penketais ir laimėjom. Metai nestovi vietoj, laikas eina, veteranai vis labiau sensta, galimybės mažėja. Aišku jiems trūko jėgos po krepšiu, tada gal būtų buvę sudėtingiau. Labiau mane neramina netolima ateitis, kai mūsų pagrindinis centras sulauks medikų pagalbos versimės su tuo ką turim ir žiūrėsim kaip čia mums seksis tada“.

„Sporto namų“ vadovas Ramūnas Stundžia buvo ganėtinai suirzęs: „Apie krepšinį daug kalbėti nenoriu. Labai trūko aukštų žmonių ir negalėjom tinkamai atstovėti. Darbai , ligos. Bandysim įsitraukti kelis naujus žmones ir tada tikiuosi bus geriau.

Pralaimėjom, tai pralaimėjom, nieko čia tokio. Bet labiausiai noriu pasisakyti apie teisėjavimo reikalus. Mes žmonės, ateinam po darbų į laisvalaikį, gerai praleist laiko, o namo grįžti tenka susinervinus. Koks čia gali būti malonumas. Kažkaip teisėjai galėtų žiūrėt atlaidžiau į mėgėjų emocijas, nes visi mes esam gyvi žmonės su savais charakteriais.

Niekas gi po aikštę kumščiais nemojuoja, o kai žiūriu profesionalų krepšinį irgi Jasikevičiaus ir Obradovičiaus niekas iš aikštės lauk neveja, nors jie rėkia visas rungtynes. Tai kame reikalas, galima gi nusileist ego ir ateit kaip žmogui bei suteisėjaut bei negadint nervų niekam“.