GEALAN-Sostinės krepšinio lyga (SKL) tęsia didelio jūsų susidomėjimo sulaukusią rubriką. Joje su lygos žaidėjais iš arčiau galite susipažinti kiek neįprastu būdu – jiems atsakant į šmaikščius ir rimtesnius „žaibo“ klausimus.
Naujuoju rubrikos dalyviu tapo C lygoje rungtyniaujančios „Santa.lt“ ekipos žaidėjas Mantas Aleckūnas.
– Nuo kada žaidžiate SKL?
– SKL rungtynėse pirmą kartą teko žaisti būnant 16 metų, su „VKM-98“ komanda.
– Kokią dalį jūsų gyvenime užima krepšinis?
– Nuo pat vaikystės teko augti krepšinio aikštelių apsuptyje. Pamenu, prie namų buvo kelios, kurios niekados nebūdavo tuščios. Taip pat ir pas senelius buvo viena krepšinio aikštelė. Teko ir man jas išbandyti, tik, žinoma, kai labiau paaugau, nes pirmas metimas buvo iškeptas darželyje (Juokiasi).
Be to, tėtis labai domisi krepšiniu, todėl, pamenu, kad su mama bei seneliais žiūrėdavo visas Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes. Žiūrėdavau ir aš kartu pašonėje, nuo tada ir susidomėjau krepšiniu. Paprašiau tėčio, kad nupirktų pirmą krepšinio kamuolį, o vėliau, kad nuvestų ir į pirmąją treniruotę. Man rodos, man buvo 8. Pamenu, kai ateidavo laikas grįžti namo iš kiemo, tai krepšinio driblingo pamokėles tęsdavau namie, savo kambario balkone, taip nervindamas kaimynus.
Kai paaugau, dalyvaudavom su draugais įvairiuose krepšinio turnyruose. Su VKM komanda turėjom tiek daug rungtynių, kurios suteikė įvairios patirties. Taip pat daugelį traumų patyriau būtent krepšinio aikštelėje. Po paskutinės traumos teko šiek tiek pamiršti krepšinį, nes susiplėšiau čiurnos raiščius. Beveik pusantrų metų normaliai nežaidžiau krepšinio, nes bijojau. O įstojus į universitetą prisijungiau prie „Santos.lt“ komandos. Tad, manau, kad krepšinis užiima milžinišką dalį mano gyvenime.
– Vaikystės krepšinio idealas.
– Vaikystės dievaitis buvo Dwyane´as Wade´as. O lietuviškasis herojus buvo Darius Songaila, nes labai patiko jo judesiai aikštelėje.
– Dalykas, kurį esate padaręs krepšinio aikštelėje ir didžiuojatės labiausiai.
– Negaliu atsiminti, dėl ko labiausiai didžiuojuosi. Galbūt geriausias atsakymas būtų, kad nepriekaištingai klausiau trenerio nurodymų.
– Dalykas, kurį esate padarę aikštelėje, bet dėl jo gėda iki šiol.
– Tai buvo kiemo krepšinio turnyras. Man buvo arba 13, arba 14 metų. Teko apsistumdyti su vienu priešininku, nes labai šiurkščiai gynėsi. Tačiau rimtesnių sužalojimų buvo išvengta.
– Su kokiu žymiu žaidėju norėtumėte pakovoti vienas prieš vieną?
– Turbūt Šarūnu Jasikevičiumi.
– Dėjimas ar tritaškis?
– Efektingas dėjimas su bauda.
– Šokti ar dainuoti?
– Dainuojant šokti.
– Svajonių šalis.
– Išties sunkus klausimas... Turbūt šiuo metu Italija.
– Kas daro jus laimingu?
– Esu laimingas, kai žinau, kad mano mintyse tūno ramybė, kai yra šalia mano šeima, geras draugų būrys.
– Jūsų firminis patiekalas, kuriuo galite nustebinti draugus.
– Man patinka gaminti bei ekspermentuoti su patiekalais ir jų skoniais. Išskirtinio patiekalo neturiu, tačiau, manau, kad nustebinčiau su vegetarišku aštriu troškiniu.
– Geriausiai pailsiu, kai...
– Geriausiai pailsiu, kai galiu gerai išsimiegoti ir nevaržomai daryti, tai ką noriu. Visai nesvarbu, ar aš žiūrėsiu filmą, skaitysiu knygą ar sportuosiu sporto salėje.
– Geriausia skaityta knyga.
– Esu perskaitęs nemažai knygų, visos savotiškai yra įdomios. Tačiau dabar į galvą prisiminimai ateina iš Džeromo D. Selindžerio knygos „Rugiuose prie bedugnės".
– Slaptas talentas.
– Mano slaptas talentas yra mano šypsena (Juokiasi).
– Dalykas, kurio bijote labiausiai.
– Siaubo filmų (Šypsosi).
– Jūsų mėgstamiausias posakis.
– Turiu keletą, bet labiausiai įstrigęs šitas: „ Kad ir kas benutiktų, šypsokis, nes nežinai, kas gali įsimylėti tavo šypseną".
– Kokį „trashtalką“ naudojate prieš varžovus ir ar dažnai?
– Nemėgstu nešvaraus žaidimo. Nėmėgstu leistis išprovokuojamas, todėl stengiuosi nesivelti į jokias kalbas.
– Svajonių automobilis.
– Labiausiai patinka vokiški automobiliai. Šiuo metu išskiriu Porsche Carrera 4 GTS.
– Jei prieš jus sėdėtumėte jūs pats, ko savęs norėtumėte paklausti?
– Jei turėčiau galimybę nukeliauti į ateitį ir pamatyti save seną seną, tai paklausčiau, ar tu esu laimingas. Gaučiau teigiamą atsakymą ir taip pat paskatinimą: „Taip ir toliau, Mantai, eini teisingu keliu, niekados nepasiduok."