Antradienio vakarą GEALAN-Sostinės A lygoje buvo sužaistos dvejos rungtynės, kuriose užfiksuotas vienas tikėtas ir vienas labai įdomus rezultatas.
Pergalę prieš „Legiono“ atstovus „Ferimstai“ daugelis buvo įrašę dar čempionato pradžioje, o štai turbūt nedaug kas tikėjosi, kad ilgą laiką strigusi „Losrita“ įveiks 1 reitingą turinčią VGTU komandą. Ir visgi tai nutiko.
Kuomet prieš savaitę pailsėjusi „Losrita“ (5-8) nušlavė „Riviles-Steko“ atstovus daugelis tai nurašė pastarosios ekipos duobei.
Tačiau antradienio vakarą Genadijaus Kuliomino auklėtiniai įrodė, kad jų A lygos debiutantų atgimimas nebuvo laikinas, nes po jų kojomis krito ne kas kitas, o čempionato lyderiai VGTU (11-2) studentai.
Didžiąją rungtynių dalį abi komandos žengė vienodu ritmu neleisdamos viena kitai nutolti didesniu nei 5 taškų atstumu.
Vis tik, iniciatyvą savo rankose tvirtai laikė savo aikštėje žaidusi „Losrita“, kuri tik keletą kartų, buvo leidusi VGTU vyrams atsidurti priekyje, tačiau vienas toks kartas G.Kuliomino auklėtiniams vos netapo pražūtingas.
Lemiamo kėlinuko viduryje aikštės šeimininkai buvo įgiję dešimties taškų pranašumą (66:56), tačiau tuomet stabtelėjo, o tuo pasinaudoję studentai ne tik apkarpė turėtą deficitą, bet ir likus žaisti pusantros minutės net išsiveržė į priekį (73:72).
Visgi tuomet Mantas Dong pelnė dvitaškį (74:73), svečiai suklydo, o ilgą ataką darę „Losritos“ vyrai prieš pat finalinę sireną išprovokavo varžovų pražangą, o tas pats M.Dong dviem baudos metimais dar labiau padidino aikštės šeimininkų pranašumą (76:73).
Prie sienos priremt Gintaro Šerkšno auklėtiniai netrukus paėmė minutinę pertraukėlę, tačiau pratęsimą išplėšti galėjęs Jurgio Šventicko metimas skriejo pro šalį, tuo tarpu kamuolį atkovoję „Losritos“ vyrai sulaukė finalinės sirenos ir nuaidėjus jai šventė sensacingą pergalę – 76:73.
Antrosiose vakaro rungtynėse intrigos buvo gerokai mažiau. Svečiuose žaidusi „Ferimsta“ (9-4) nekartojo „Žalgirio“ klaidų ir mūšyje su turnyro lentelės autsaideriais „Legiono“ (1-12) atstovais šventė ganėtinai lengvą pergalę.
Pastaruoju metu itin prastai atrodantys „legionieriai“ tik pirmajame kėlinuke priešinosi tituluotiems varžovams, tačiau paskui iškėlė baltą vėliavą ir įpusėjus dvikovai jau buvo pasiųsti į nokdauną (38:64).
Po didžiosios pertraukos „Legionas“ kurį laiką dar rodė gyvybės ženklus, o trečiąjį kėlinuką net sužaidė lygiai su varžovais (14:14). Tačiau rungtynes smagia gaida baigti nutarusi „Ferimsta“ lemiamame kėlinuke surengė dar vieną įspūdingą spurtą ir nuaidėjus finalinei sirenai šventė įspūdingą pergalę rezultatu – 108:66.
Kristian Kupriaščenko | 22 | PTS | 34 | Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas |
Saba Okriashvili | 11 | REB | 12 | Tautvydas Kazimieras Vyšniauskas |
Saba Okriashvili | 5 | AST | 9 | Linas Valatkevičius |
Dar vienerios rungtynės buvo sužaistos pirmadienio vakarą, kuriose svečiuose žaidusi „Sporto namų“ (10-3) ekipa rezultatu 93:64 sutriuškino traumų epidemijos išretintą MRU (6-7) komandą.
Traumų viruso išretinti aikštės šeimininkai bandė priešintis varžovams, tačiau net ir ne pačios pajėgiausios sudėties „Sporto namai“ visus reikalus išsprendė dar pirmoje dvikovos dalyje, kurią laimėjo net 31 taško persvara (51:26).
Tarsi to būtų negana po didžiosios pertraukos aikštės šeimininkų puolimas visiškai sustojo, o tuo pasinaudoję Rolando Skaisgirio auklėtiniai pasiuntė varžovus į visišką nokdauną – 74:34.
Lemiamame ketvirtyje svečiai jau žaidė eksperimentine sudėtimi, o tuo pasinaudoję MRU krepšininkai sugebėjo pakovoti dėl garbės ir ženkliai apkarpė turėtą deficitą, tačiau tai tapo tik menka paguoda pastaruoju metu krizę išgyvenančiai Vytauto Poteliūno ekipai.
Paulius Joneliūnas | 21 | PTS | 26 | Darjuš Lavrinovič |
Paulius Joneliūnas | 6 | REB | 14 | Darjuš Lavrinovič |
Dominykas Zupkauskas | 7 | AST | 9 | Deividas Kumelis |
KOMENTARAI
Pirmiausia didelė pagarba vyrams. Susirinkom tik šešiese, nes kažkam C lyga, kažko neišleidžia RKL komanda, bet tie, kas atėjo atidavė visas jėgas.
Ketvirtajame kėlinuke atrodė, kad nebeužteks jėgų, o dar anksčiau Nojui pradėjo traukti koją ir jis nebegalėjo jau pilna jėga žaisti, nors būtent jis turėjo užduotį ginti Evaldą Rastenį.
Tarsi to būtų negana Mantui Pigagai irgi yra traumelė, tad visi norėjo keitimo, o keisti nebuvo ko. Toliau dar teisėjai išėmė iš rungtynių Domantą, kuris gavo dvi nesąmoningas baudas. Žinant paprastus fizikos dėsnius galima suprast, kad ne jis stūmė, o kitas žmogus.
Ir šiaip, vakar baisus teisėjavimas buvo. Jeigu jau net žiūrovai tą sakė. Ar čia jų lygis toks, ar tiesiog nesusikaupimas, nežinau, ne man vertinti tą.
Džiugu dėl komandos, kad jau pradedam suprasti, ką mes norime žaisti tiek puolime, tiek gynyboje, kur bandome jau patys diktuoti sąlygas. Aišku lemiamame kėlinuke mūsų gynyba buvo prasta, dėl jėgų stygiaus, bet komanda išspaudė iš savęs viską, ką galėjo ir pelnytai laimėjo.
Varžovai buvo tik šešiese, o tai – pats pavojingiausias variantas yra. Jau ne kartą taip nudegęs esu.
Patys kalti esame. Kol dvikovos pradžioje jie prastai atakavo krepšį, mes patys prametėme gal 10 metimų, o pralaimėjome vos keliais taškais. Ir viskas.
Negalėjo jie visas rungtynes visko pramesti ir nors mes patys vėliau pradėjome neblogai pataikyti, tačiau buvome praleidę progą pakreipti įvykių tėkmę sau naudinga linkme, kai galėjome tą padaryti.
Iš pradžių su Pipirais nesusitvarkėme, o paskui jau kiti iššovė. Reikėjo įmesti, tada kai jie pro šalį šaudė.