Ketvirtadienio vakarą GEALAN-Sostinės B lygoje įvyko vos vienerios rungtynės, tačiau intrigos jose buvo tiek, kad dvikova netgi nusipelno atskiro straipsnio.
Rungtynių nuotraukas rasite mūsų „Facebook“ paskyroje!
Savo aikštėse žaidusi „Vytauto Didžiojo universiteto“ (7-6) ekipa priėmė absoliučią turnyro autsaiderę SK „Nemenčinės“ (1-11) komandą ir... vos negavo skaudžios pamokos.
Iki šios dvikovos net dešimties pralaimėjimų seriją turėję Nemenčinės atstovai nuo pat pirmų minučių kibo varžovams į atlapus. Nors VDU studentai kurį laiką sąžiningai laikėsi, tačiau niekaip negalėjo įjungti bent trečios pavaros ir įgyti solidesnės persvaros.
Maža to, prieš pat didžiąją pertrauką svečiai spurtavo ir įpusėjus dvikovai buvo priekyje (39:38). Kraujo skonį pajutę „Nemenčinės“ krepšininkai trečiajame kėlinuke tęsė varžovų krepšio šturmą bei sužaidus kiek daugiau nei 27 minutes susikrovė triuškinamą 14 taškų pranašumą (56:42).
Ir tik tuomet aikštės šeimininkai pabudo. Supratę, kad gali skaudžiai nusvilti pirštus studentai galiausiai įjungė aukščiausią pavarą, ėmė pamažu vytis oponentus ir šiaip ne taip spėjo tą padaryti laiku, kuomet likus žaisti 23 sek. po taiklaus savo generolo Gedimino Bražionio šūvio išlygino rezultatą (68:68).
Papildomų penkių minučių metu aikštėje toliau tęsėsi tikras nervų karas, kuris nežinia kaip būtų pasibaigęs jei svečiai būtų turėję bent kiek ilgesnį atsarginių žaidėjų suolelį.
Visgi, jėgų stygius ir išnaudotas pražangų limitas neleido „Nemenčinės“ krepšininkams sukurti sensacijos, tad susiklosčiusia padėtimi pasinaudoję VDU krepšininkai įgijo trapią persvarą ir išsaugoję ją iki finalinės sirenos šventė dramatišką pergalę rezultatu – 80:75.
RUNGTYNIŲ FAKTAI
VDU ekipa šiose rungtynėse metė 33 dvitaškius ir net 50 tritaškių
Svečiams koją pakišo itin prastas dvitaškių pataikymas (17/57 dvit., 29,8%)
„Nemenčinės“ lyderis E.Umbra sužaidė pelnė 32 taškus ir sužaidė rezultatyviausias rungtynes karjeroje
KOMENTARAI
Pergalė buvo pakankamai sunki. Dėkojame varžovams už gražią kovą ir linkime pasveikti, nes priešininkas patyrė, tikriausiai, stiprią traumą.
Rungtynės buvo lyg tritaškių konkursas - išmetėme 50 tritaškių metimų. Aišku, pataikymo procentas nėra nei labai geras, nei labai blogas, tačiau tolimų metimų skaičius didesnis nei dvitaškių.
Turim šiais metais neblogą komandą tiek baudos aikštelėje, tiek perimetre, ir natūralu, kad pritraukus varžovus baudos aikštelėje atsilaisvina perimetras, kamuolys keliauja ten ir geri metikai turi mesti iš toliau, tai yra normalu.
Komandoje taip pat turime žaidėjų, kurie per du kėlinius sugeba surinkti 34 taškus, Karolis Šilinskas praėjusiose rungtynėse tą ir padarė, tik su kita komanda, tai parodo, kad rankas žmonės turi.
Minusas tas, kad kartais mums trūksta šalto proto, ir įvertinimo, kada reikalingas rezultatas, o kada galima žaisti tiesiog dėl savęs. Šiai dienai, manau, to ir pritrūkome, jeigu pirmuose trijuose kėlinukuose būtume orientuoti daugiau į rezultatą, o ne į savo asmeninį žaidimą, rezultatas galbūt būtų buvęs truputį geresnis ir nebūtų reikėję žaisti eilinio pratęsimo.
Gerai sekėsi, nes antras rungtynes iš eilės žaidėme ta pačia sudėtimi, tad darėme mažai klaidų, gynybą sustygavome, o tam, kad laimėtume pritrūko šiek tiek sėkmės.
Be to, jautėsi, kad teisėjai pažįstami gerai su VDU žaidėjais, tad jautėsi šiltesnis jų požiūris. Jei būdavo abejotinas sprendimas visi jie buvo į varžovų pusę. O pratęsime jau pritrūko jėgų, nes du išsibadavo, o vienas gavo sunkią traumą. Štai ir viskas.