Tik vakar paaiškėjo paskutinioji finalinio ketverto dalyvė, kai jau šiandien prasideda stipriausios mėgėjų lygos Vilniaus mieste lemiamos batalijos.
Nedidelėje rašliavoje apžvelgsiu kelių pastarųjų savaičių įvykius ir pabandysiu padėlioti mintis, kas čia ir kaip galėtų susidėlioti. Nors orakulas iš manęs nekoks, bet kaip sakoma – reikia.
„Stekas-Rivilė“.
Pradėsim nuo karščiausios A lygos komandos, kuri nepraėjus nė 24 valandoms po lemiamo ketvirtfinalio mačo šiandien pirmieji žengs ant A lygos pusfinalio parketo.
Serija su „Ferimsta“ Antano Viparto diriguojam klubui praėjo augančia progresija. Pirmoje akistatoje, kurioje komanda patyrė apmaudžią nesėkmę, klubo žaidėjams ypatingai trūko pataikymo iš perimetro zonų. Kadangi „Steko-Rivilės“ ekipos žaidėjų vidurkis yra nedidelis, galime tai nurašyti startiniam jauduliui, perdegimui, bet tikrai ne „Ferimstos“ gynybai.
Aiškiai matėsi, kad „stogdengių“ smogikai tiesiog nebespėja dėlioti kojų paskui nenuilstamai zujančius „Steko“ vijurkus ir tik nuo pastarųjų žaidimo kokybės priklausys galutinis serijos rezultatas. Aišku, „Ferimstai“ ryškiai trūko žaidėjų. E.Justos užduotys buvo apsunkintos, tačiau pritrūko it įdomesnių ir nestandartinių sprendimų strateginėje mozaikoje.
Fantastiškiausia savybė šioje serijoje iš „Steko-Rivilės“ pusės – didelis noras ir užsidegimas. Komandai atstovauja tikri kareiviai, galintys piestu stoti už savo komandos draugą.
Didelis trenerio A.Viparto indėlis į žaidimo strategiją ir vidinę komandos emocinę harmoniją. O tai yra didelė viso reikalo dalis. Neužtenka vien ant popieriaus turėti žinomų pavardžių, reikia griūti ant kiekvieno kamuolio, ir kiekvieną dieną reikia įrodinėti viską iš naujo.
Nors „Stekas-Rivilė“ ir nusileido ūgiu, tačiau niekuo nesiskyrė kovoje dėl atšokusių kamuolių. Tokios ekipos atsidavimo galėtų pavydėti kiekvienos komandos treneris.
Komandos viso žaidimo puolime ašis – visa griaunantis Gediminas Poviliauskas. Tai fenomenalus žaidėjas, kuris 1x1 gali suvalgyti A lygoje ką tik nori.
Nieko jam priešpastatyti negalėjo nė vienas iš augalotų „Ferimstos“ aukštaūgių. Kita šio išskirtinio vidurio puolėjo savybė - nuostabus aikštės matymas.
Ne veltui aplink jį apstatyti keturi iš toli galintys pataikyti žaidėjai ir tai priešininkų komandoms sukelia ypatingų bėdų. Jei ekipai nestigtų patikimesnės tolimų metimų realizacijos, tai būtų praktiškai nestabdoma komanda.
VGTU
Vilniaus Gedimino technikos universitetas trijų mačų trileryje susidorojo su lygos naujoku –„LKA-karys.lt“. Nors sezono pradžia studentams susiklostė sudėtingai, tačiau ne vienas A lygos treneris žinojo, kad Gintaro Šerkšno auklėtiniai pavasariop tikrai pradės ir demonstruoti geresnį krepšinį. Taip ir nutiko.
Komanda aiškiai, įsivažiavo, susicementavo, atšlifavo derinius ir įvairias situacijas tiek gynyboje, tiek puolime. Serijoje su kariškiais VGTU dominavo gynėjų grandyje, nes komandos variklis susideda iš trijų aštrių ir snaiperiškom savybėm pasižyminčių žaidėjų: Evaldo Rastenio, Manto Vavilovo bei Andriaus Juknevičiaus. Jei pastarieji du momentais ir užkliūdavo už kariško raumens, tačiau E.Rastenis, kaip sako dauguma A lygos trenerių, yra praktiškai nestabdomas.
Į finalinį ketvertą VGTU atitempė dvi centrinės figūros – treneris Gintaras Šerkšnas bei žudikas kūdikio veidu – E.Rastenis. Ilgametis klubo treneris fantastiškai išugdė ekipos žaidimą ginantis, sugebėjo išsireikalauti šimtaprocentinio atsidavimo ir kovos už kiekvieną aikštelės centimetrą. Gynyba laimi čempionatus – tokia sparnuota frazė egzistuoja ir aš pilnai su ja sutinku.
Komanda turi tik vieną aikštą ir ypatingai svarbų vidurio puolėja Igną Bilinską ir jis bus labai svarbi figūra G.Šerkšno šachmatų lentoj. Pats treneris savo profesionalioje karjeroje žaidė centro pozicijoje ir dabar tikrai dalija daug naudingų patarimų perspektyviam jaunuoliui.
Serijoje su kariškiais ekipos centras turėjo įvairių atkarpų, tačiau didžiai dalim žaidę patikimai, gali užmesti iš toli ir yra pavojingas visose aikštelės pusėse. Laiką kartais riboja neapgalvotos pražangos, bet ir ties klausimu ekipos treneris manau padirbėjo.
Evaldas Rastenis trečiose serijos rungtynėse nužudė „LKA-karys.lt“ eipą. Žaidžiant 1x1 nėra A lygoje žmogaus, kuris galėtų apginti oranžinio kamuolio virtuozą, turintį aibę klaidinančių judesių ir smagią rankelę.
Visada yra gerai, kai komanda turi į ką atsisukti lemiamais momentais ir VGTU tikrai tuo nesiskundžia. E.Rastenis subrendo dominuoti ir finaliniame ketverte, manau, tikrai parodys geriausią savo versiją.
„Sporto namai“
Ramūno Stundžios klubas ketvirtfinalio serijoje susitiko su „Tegra“ ir laimėjo seriją sausu rezultatu 2-0. Prognozėse dvejojau, kokia į lemiamą sezono fazę ateis pastaroji ekipa. Kaip parodė ketvirtfinalio įvykiai, tendencijos išryškėjusios po naujų metų niekur nedingo ir tai palengvino „Sporto namų“ užduotis.
Po naujų metų „Tegra“ retai surinkdavo pajėgiausią sudėtį, komandos žaidimas išsibalansavo, ekipą paliko vyriausias treneris ir tai kėlė nerimą visai jų šeimai. Serijoje su „Sporto namais“ ekipa neturėjo kelių svarbių žaidėjų, tačiau šansą turėjo kiti. O seriją nulėmė, mano nuomone, „Sporto namų“ puikus žaidimas gynyboje.
Rolando Skaisgirio vadovaujami vyrukai parodė didelį norą, prismaugė perimetro žaidėjus, kurie buvo priversti mesti kiek kitokius metimus, nei buvo įpratę.
Nieko veltui negavo. „Tegra“ turėjo viską susikurti, tačiau žaidimo organizacija strigo. Sunku, kai tik lemiamam etapui komandai vadovauja naujas žmogus, kuriuo tapo Gintaras Šavela. Nieko čia per daug naujo neprikursi ir nepridėliosi. Belieka remtis žaidėjų individualiomis savybėmis. O šioje vietoje klubas neblizgėjo.
„Sporto namų“ gynybos ašimi galima laikyti Rolandą Matulį bei ypatingai Aivarą Kiaušą, kuris gali keistis ginamaisiais ir apdalinti stogais ką tik nori. Jei prognozėse dvejojau dėl ekipos jaunųjų žaidėjų pasirodymo serijoje, tai jie parodė, kad pilnai subrendo A lygai ir yra labai svarbi komandos dalis.
Spėju, kad didelį darbą pasitikėjimui išgauti padarė R.Skaisgirys. Edvinas Dubauskas čempionate turėjo daug sunkių momentų, tačiau lemiamame etape sublizgo visu gražumu. Aišku dalį metimų tereikėjo tiesiog įmesti, nes „Tegros“ žaidimas gynyboje buvo skystokas. Bet įmesti irgi reikia.
„Sporto namai“ parodė, kad turi viską ko reikia geram ekipos mechanizmui. Kiek dvejojau, ar vyresni perimetro žaidėjai suspės paskui jaunesnius oponentus.
Suspėjo, o momentais net ir lenkė. Į lemiamą sezono fazę klubas ateina susikoncentravęs ir alkanas pergalių. Nors ekipoje žaidžia daug veteranų, bet jie turi išskirtinę savybę - jie vis dar yra alkani pergalių ir niekas iš to jų neatims.
Vilniaus universitetas
Reguliaraus čempionato nugalėtojas ir ekspertų įvardijamas kaip pagrindinis favoritas laimėti čempionatą. Ketvirtfinalio serijoje VU teko ISM universitetas, aštuntoji A lygos komanda ir nenuostabu, kad jų kelias buvo lengviausias. Nors ISM ir pasižymi išskirtiniu kovingumu, tačiau šioje vietoje lygių ir galimybių skirtumas buvo tiesiog per didelis.
Rimantas Kaminskas turi komandą, kuri susiformavo per eilę metų. Šiame sezone prie komandos prisijungė broliai Pipirai ir ekipos galimybės išaugo dvigubai.
Jei pareitais sezonais ekipai aiškiai trūkavo masės ir svorio po krepšiu, tai dabar klubas turi viską ko reikia. Perimetro žaidėjai per eilė metų įgavo patirties, stabilumo, tvirtą užnugarį ir R.Kaminskui tik belieka viską sudėlioti taip, kad karuselė suktųsi ten kur reikia.
Detalizuoti serijos su ISM universitetu daug nesinori nes jėgos buvo nelygios. Nu to momento parėjo nemažai laiko, komanda turi ilgą pauzę ir sunku net įsivaizduoti kokioje formoje jie yra dabar. Nors, pilnai tikėtina, kad ypatingai motyvuoti ir ištroškę aukso.
Komandos galimybės yra išties didelės. Tai rodo stabilūs rezultatai visame sezone. O stabilumas yra meistriškumas. Ekipos galimybės ginantis ir intensyvus puolimas kelia daug problemų priešininkams ir juos išmušti iš ritmo yra ypatingai sunku.
Ekipos starto penketą sudaro visko matę Paulius Leščinskas, Simonas Lekys, Domantas Pipiras, Tautvydas Pipiras bei Vytautas Saulis. Daugiau mažiau gali keistis tik viena pavardė.
O tai dar ne viskas. Ekipoje nuo suolo kyla dar 3-4 lygiaverčiai krepšininkai, kas įneša į žaidimą naujų vėjų ir energijos. Būtent didelė rotacija yra vienas iš VU privalumų prieš kitus oponentus.
Kas ką? Ar namų salė ir šviežumas duos pranašumą?
Laikas senka, todėl paskubom dėlioju paskutines linkusias spontaniškas mintis. Akistatoje tarp „Steko-Rivilės“ ir VGTU studentai turi du aiškius pliusus.
Finalinis A lygos etapas vyks VGTU sporto salėje ir tai yra didelis pliusas studentams. Pats treneris G.Šerkšnas ne kartą buvo užsiminęs, kad savo salėje yra žaisti maloniau ir būtent ten VGTU apsiekia geresnius rezultatus.
Kitas - laikas, per kurį „Stekas-Rivilė“ turi atsistatyti po vakarykštės varginančios kovos. Mažiau nei 24h ir jokių masažų bei atstatomųjų SPA. Energijos A.Viparto vytukams gali aiškiai trūkti.
Tuo metu pagrindinis „Steko-Rivilės“ koziris G.Poviliauskas. Akivaizdu, kad 1x1 jo VGTU nepaliks ir tai atvers erdves klubo snaiperiams. Ypatingai bus svarbi suversti savo metimus, atakuoti drąsiuai ir užtikrintai, nedvejoti, nes studentu gynyba laiko pagalvoti neduos.
Įdomu tai, kad abu klubai yra panašūs ties vienu aspektu. Komandos turi po vieną pagrindinį vidurio puolėją ir aplink juo kuriančius mažiukus. VGTU stiprybė yra būtent perimetre, kur dominuoja E.Rastenis.
Aš nežinau, ar iš „Steko“ kas nors galiu paimti jį vienas ant vieno, abejoju. Tad šioje vietoje bus įdomu pamatyti, kaip A.Vipartas stengsi atkirsti nuo kamuolio dominuojantį gynėją.
Jei reikėtų prognozuoti šios poros nugalėtoją, kelios išvardintos aplinkybės svertą deda ant VGTU, bet „Stekas-Rivilė“ turi didelę širdį. Vis tik manau, kad rungtynės yra 50 ant 50. Ir mačo nugalėtoją nulems kelios detalės rungtynių pabaigoje.
Jei jau priremtu kas su šautuvu prie sienos ir priverstų išbumbėti prognozę, vienu procentu didesnius šansus dėčiau studentams, nes namų salėje ir sienos, ir gerosios dvasios padeda.
Kadangi ir vėl skriaudžiu „Steką“ pažadu, kad jei komanda pateks į finalą, būsiu pirmas kuris muš būgną už šio klubo spalvas.
Kas ką? Ar visą laiką dominavę atlaikys favorito etiketę?
Kaktomušoje tarp VU ir „Sporto namų“ irgi gali būti visko. Šiais metais A lyga pateikė daug staigmenų ir netikėtumų, todėl kažką drąsiai spėti yra sunku.
Taip, VU laimėjo reguliarųjį čempionatą, bet tai medalio ant kaklo dar nekabina. Tą žino visi, bet kaip dėliojasi viskas žmonių pasąmonėse, neatspėsi.
Nuojauta, kužda, kad šios poros nugalėtojas taps ir naujuoju A lygos karaliumi. Žinant R.Skaisgirio strategines galimybes ir komandos atsidavimą gynyboje galima spėti, kad „Sporto namai“ nepaleis VU iš akiračio.
Studentai turės metimų iš distancijos, o kas garantuoja, kad jie juos sumes gerus procentu. „Tegra“ irgi turėjo, nepaėjo, o plano B nebuvo.
Tuo metu R.Stundžios klubas tokių rungtynių yra žaidęs daug, patyrė vilkai greitai suranda silpnybių varžovų pinklėse ir jais pasinaudoja. Kartais geriau, kartais prasčiau.
Ir čia norisi spėti, kad dviejų skirtingų stilių klubai bandys primesti vienas kitam savo sąlygas, ir kuriam tai pavyks geriau, tas ir bus arčiau pergalės.
Aišku, kiek teko matyti, VU gynyba neduos lengvai judėti kamuoliui, tad bus svarbu kaip „Sporto namai“ sugebės improvizuoti nestandartinėse situacijose. Nepaskutinis rodiklis turėtų būti ir klaidos, nes iš tokių situacijų.
Vienu sakiniu, nebėra laiko svaičiojimams, nes iki rungtynių liko vos kelios valandos. Už pastovumą ir nuopelnus reguliariajame sezone, dedam pora taškų daugiau Vilniaus universitetui ir baigtas kriukis. O tai reiškia, spėjimas toks, kad naujuoju A lygos čempionu taps būtent jie.