B ir D lygose išsiskiriantis M. Mackevičius – apie 72 naudingumo balus ir kas labiausiai erzina teisėjus

Mėgėjų krepšinyje tikrai dažnai galima stebėti įspūdingus individualius pasirodymus. Bet yra čia ir pribloškiančių. Ne vieną tokį Sostinės krepšinio lygoje (GEALAN-SKL) jau yra sukūręs Modestas Mackevičius. 25-erių atakuojantis gynėjas, žaidžiantis B ir D lygose.

Pradėkime istoriją apie Modestą nuo 2024 metų kovo 15 dienos. E lygos atkrintamųjų serija, antrosios „Veesla“ komandos rungtynės su Širvintų „SK Briedžiu“.

Nuo pat pirmos minutės užsiliepsnojęs tada dar 24-erių žaidėjas, sužaidė, galima sakyti, savo atskiras rungtynes ir užfiksavo kelis karjeros rekordus.

Per 37 minutes į Širvintų komandos krepšį M. Mackevičius suvertė 60 taškų – pataikė 14 dvitaškių, 7 tritaškius, realizavo 11 baudų metimų – ir surinko net 72 naudingumo balus.

„Pradėjome žaisti, žiūriu, kad varžovai man labai daug laisvės palieka“, – taip gana kukliai, bet su šypsena veide, rekordinį vakarą prisimena pats žaidėjas.

Stebuklų, krepšinyje, ko gero, nebūna. Taigi natūraliai peršasi išvada – šis žaidėjas tikrai nepriklauso E lygai. Turi žaisti aukščiau.

Ir būtent taip ir yra.

E lygoje net kiek absurdiškai vietomis siautėjęs Modestas, dabar yra svarbi dalis vienos stipriausių B lygos komandų – jis B lygos B grupėje pirmaujančioje „Edrimitoje“ renka po beveik 12 taškų ir atlieka po daugiau kaip 5 rezultatyvius perdavimus.

Tęsia darbus ir su jau minėtu „Veesla“ kolektyvu, kuris palipėjo laipteliu aukščiau – iš E persikėlė į D lygą.

O čia, D lygoje, dar ne taip seniai rungtynėse suvertė 37 taškus ir bendrai renka po daugiau kaip 21 tašką, daugiau kaip 7 atkovotus kamuolius ir beveik 5 rezultatyvius perdavimus per rungtynes.

„Sezonas ganėtinai neblogas. Jeigu žiūrėtume tik į D lygą, tai ten skaičiai tikrai gana galingi. Aišku, viskas labai natūraliai, nes komandoje, tiesą sakant, daugmaž visas žaidimas ant manęs pastatytas. Nesureikšminant šito fakto, bet taip, tikrai gaunu daug pasireikšti, daug metimų išsimetu.

B lygoje irgi viskas tikrai neblogai, bet ten neturime aiškiai išreikšto lyderio komandoje, dalinamės vaidmenimis, dalinamės metimais“, – apibedrina M. Mackevičius.

Pats Modestas kilęs iš Ignalinos rajono, kaip sako pats – labai mažo miestelio – kur visą vaikystę ir jaunystę, iki pat persikraustant į Vilnių, krepšinio subtilybių mokėsi pats, būdamas vienas.

Pasiimdavo iš mokyklos darbuotojo sporto salės raktus, atsirakindavo ją, persirengdavo, ir tiesiog valandomis ten vienas pats tobulino įgūdžius.

Sako, labai norėjo tapti profesionalu.

„Tikrai taip. Visada turėjau tokį siekį“, – pripažįsta B ir D lygose šiuo metu išsiskiriantis žaidėjas.

Mesti, bėgti, dar mesti, ir vėl bėgti – greitai išmoko. Bet mokėsi ir toliau, o komandos draugų ir trenerio dar ilgai neturėjo. Taigi, net ir supratimą apie krepšinį turėjo ugdytis pats. Niekas iš specialistų nepatarė, nebuvo ir su kuo pernelyg kamuoliu dalintis, nebent su broliu.

Taigi kaip vieną esminių savo kozirių, Modestas dabar labai atvirai įvardija gebėjimą suvaidinti pražangas. Bendraudamas su sostineskl.lt žurnalistu, kalbėdamas apie ryškiausias savo savybes, pats krepšininkas pradėjo juoktis ir atvėrė visas kortas.

„Pripažįstu, kad tikrai didžiąją daugumą lygos teisėjų erzinu. Manau, teisėjai tikrai mane žino ir atsimena. Žino, kad aš niekada nepraleisiu progos susirinkti sau priklausančius, ir kartais ne visai priklausančius, švilpukus. Įgimtas dalykas. Negaliu nevaidinti“, – savotišką žinutę būsimiems ir buvusiems teisėjams pasiunčia pašnekovas.

Nors tikslas tapti profesionaliu žaidėju taip niekada ir netapo realybe, M. Mackevičius yra išbandęs ir dar gerokai aukštesnio lygio kovų. Kiek anksčiau žaidė Regionų krepšinio lygoje (RKL), Molėtų „Ežerūno“ komandoje. Ir tik čia, kaip prisimena, apskritai pirmą kartą rimčiau išbandė, ką reiškia žaisti komandoje.

„Šioje aplinkoje daug ko išmokau. Taigi, taip, tikslų turėjau didelių, bet visi žinome kokia didelė konkurencija Lietuvoje. Daug kas nori panašių dalykų“, – sako „Edrimita“ ir „Veesla“ atakuojantis gynėjas.

Apie milžinišką užsispyrimą neturint sąlygų, teisėjų erzinimą ir esminius B ir D lygų skirtumus – interviu:

Visų pirma, kaip pats vertini šį sezoną?

Sezonas ganėtinai neblogas. Jeigu žiūrėtume tik į D lygą, tai ten skaičiai tikrai gana galingi. Aišku, viskas labai natūraliai, nes komandoje, tiesą sakant, daugmaž visas žaidimas ant manęs pastatytas. Nesureikšminant šito fakto, bet taip, tikrai gaunu daug pasireikšti, daug metimų išsimetu. B lygoje irgi viskas tikrai neblogai, bet ten neturime aiškiai išreikšto lyderio komandoje, dalinamės vaidmenimis, dalinamės metimais.

Svarbiausia, turbūt, kad komandai sekasi?

Už absoliučiai viską svarbiau yra komandų pasirodymai. Tarkime, B lygoje asmeniniais skaičiais nesakyčiau, kad labai džiaugiuosi, bet tikrai džiugina bendras vaizdas su komanda. Su „Edrimita“ esame pirmoje vietoje, tai dėl to labai smagu. Pati atmosfera labai smagi komandoje, o visi tokie dalykai labai traukia.

Ar labai stipriai skiriasi krepšinis B ir D lygose?

Faktas, tikrai labai skiriasi. Visų pirma, fiziškumas tikrai labai krenta į akį, sakyčiau, čia vienas esminių skirtumų. Aišku, ir žaidėjų patirtis, supratimas, kaip elgtis aikštėje. Kada reikia pagalbos, kada ne. D lygoje visi turime gerokai daugiau erdvių. Ten gali drąsiau veržtis, provokuoti pražangas, mesti iš po krepšio. B lygoje vis tiek jau yra strategijos daugiau mažiau paruoštos, žmonės žino, ką konkrečiai reikia daryti.

Galėtum sakyti, kad B lygoje – aukštas lygis?

Sakyčiau, kad lygis kasmet auga. Jau pernai buvo stipru, manau, šiemet yra dar stipriau.

Galbūt anksčiau turėjai kiek didesnių tikslų? Žaisti profesionaliai?

Tikrai taip. Visada turėjau tokį siekį. Galbūt labiau svajojau eiti šiuo keliu dar tada, kai gyvenau Ignalinos rajone. Prieš važiuojant į Vilnių, tikrai galvojau, kad norėčiau tapti profesionaliu žaidėju. Mano vaikystė mažame miestelyje bėgo be jokių krepšinio mokyklų, be jokių geresnių sąlygų. Eidavau vasaromis ir vienas sportuodavau salėje, nuo kurios raktų paprašydavau mokyklos darbuotojų. Pats vienas su savimi dirbdavau, žiūrėdavau vaizdo įrašus ir bandydavau atkartoti judesius.

Užsispyręs buvai ir žinojai ko tiksliai nori?

Tikrai buvau veržlus ir imlus. Tik nebuvo kur realizuotis. Po to atsirado Moksleivių krepšinio lyga, bet per visą jaunystę ir neturėjau galimybės pasimokyti krepšinio taktinių subtilybių. Neturėjau kaip treniruotis su didesne grupe žmonių.

Ir vis tiek išaugai į žmogų, žinantį, kaip kokybiškai žaisti krepšinį? Juk skaičiai nemeluoja...

Kiek paaugus prisijungiau prie Moletų „Ežerūno“, taip patekau į Regionų krepšinio lygą, į A divizioną. Tai va šioje aplinkoje daug ko išmokau. Taigi, taip, tikslų turėjau didelių, bet visi žinome kokia didelė konkurencija Lietuvoje. Daug kas nori panašių dalykų.

Prisiminkime praėjusių metų kovo 15 dieną. 60 taškų ir 72 naudingumo balai rungtynėse. Kas čia nutiko?

Atvažiavęs į rungtynes iškart pajaučiau, kad kažkas bus. Pirmąsias tarpusavio rungtynes mes pralaimėjome, taigi buvome labai motyvuoti. Pradėjome žaisti, žiūriu, kad varžovai man labai daug laisvės palieka. Mačiau, kad jie tikrai per atsainiai ginasi, tai ir pradėjau judėti. Ilgai netruko, kol suprato, kad reikia mane gerokai rimčiau ginti. Bet jau buvo per vėlu – tai buvo mano vakaras, jaučiausi puikiai. Jau ką mečiau, tą pataikiau. Gera patirtis, tikrai, daug emocijų.

Manai, įmanoma pagerinti pačiam tokius skaičius?

Dabar labai madinga gerinti rekordus mėgėjų lygose. Atrodo, visi nori kažką asmeniško užfiksuoti. Juk ir Kauno lygoje vienas žaidėjas per rungtynes pelnė 167 taškus. Vadinasi, viskas įmanoma. Taigi, sakyčiau, galiu ir pats pagerinti savo asmeninį rekordą, taip. Priklauso prieš ką žaidi.

Ar galėtum atsakyti, kam tau apskritai reikalinga D lyga?

Žaidžiu čia su gerais draugais. Viskas dėl gero laiko visiems kartu. Pradėjome nuo E lygos, perėjome į D lygą. Viskas kol kas lyg ir neblogai. Nuotaika komandoje puiki, tai kodėl gi nepasirinkti ir nepažaisti kartą per savaitę? Visi to norime, tai visi ir renkamės. O kas aukštesnio ar žemesnio lygio – jau ne taip svarbu.

Kokios yra tavo stipriosios savybės aikštėje?

Prasiveržimai ir bandymas „parduoti“ pražangas, vadinamieji flopai. Taip, pripažįstu, kad tikrai didžiąją daugumą lygos teisėjų erzinu. Manau, teisėjai tikrai mane žino ir atsimena. Žino, kad aš niekada nepraleisiu progos susirinkti sau priklausančius, ir kartais ne visai priklausančius, švilpukus. Įgimtas dalykas. Negaliu nevaidinti. Tiesiog automatiškai verždamasis pakeliu galvą, surėkiu, na, žodžiu, teisėjai tą mato ir žino, bet vis tiek dažnai pavyksta. O jeigu rimtai, tai esu atkaklus ir gana ištikimas komandai. Padarysiu viską, kad visiems mums kartu būtų kuo geriau.

Kokius tikslus su komanda turite B lygoje?

Tikslai patys didžiausi, nesiplėsiu, bet visi tyliai galvojame tą patį. Norisi laimėti tą B lygą, tikrai taip. Bet kalbėti apie kažkokį bręstantį triumfą tikrai anksti ir mes apie tai nekalbame. Forma nebloga, judame neblogai, taigi tikslus keliamės aukščiausius. Nežiūrime žemiau nei į prizininkų trejetuką.

O D lygoje?

Nesame nusibrėžę didelių tikslų. Mūsų pagrindinė idėja yra gerai praleistas laikas. O kai gerai leidi laiką, dažnai gerai ir žaidi. Aiškaus tiklso neturime, bet čia ir ne vieta jį turėti. Sakykime taip, kad krepšinyje visko būna.

Kokią Lietuvos komandą palaikai?

Kauno „Žalgirį“, vienareikšmiškai.

O užsienio?

Simpatizuoju Atėnų „Panathinaikos“, man patinka jų laisvas ir kokybiškas krepšinis. Jeigu žiūrėtume į NBA, tai esu visiškai užaugęs su Kobe Bryantu. Taigi, Kobe ir Los Andželo „Lakers“.

Ką palinkėtum visai SKL bendruomenei?

Perduosiu linkėjimus abiem komandoms: „Edrimitai“ ir „Veeslai“. Kas be ko, čia svarbiausi man kolektyvai. O visai lygai palinkėsiu be traumų ir su dideliu pasimėgavimu.