Be vargo: DXC sutriuškino varžovus ir iškovojo D2 lygos „Iššūkio“ taurę! (foto)

Trečiadienio vakarą paaiškėjo GEALAN-Sostinės D2 lygos „Iššūkio“ taurės laimėtojai. Jais tapo DXC krepšininkai finale be gailesčio sutriuškinę praėjusio sezono D2 lygos bronzos medalio laimėtoją „Oaks Acorns“ ekipą.

Šių rungtynių nuotraukas rasite mūsų „Facebook“ paskyroje!

Galima sakyti, kad atsakymai į svarbiausius dvikovos klausimus paaiškėjo dar pirmoje jos dalyje.

Nuo pat pirmų susitikimo minučių į priekį išsiveržę DXC vyrai greitai pasiuntė varžovus į nokdauną (15:2), po kurio „giliukai“ pakilo ant kojų, bet taip ir nebesugebėjo orientuotis aplinkoje.

Vien per pirmąsias dešimt minučių DXC pelnė 33 taškus, o įpusėjus rungtynėms IT specialistai triuškino varžovus net 25 taškų persvara (60:35).

Po didžiosios pertraukos „Oaks Acorns“ vyrai atsigavo ir net laimėjo antrąją dvikovos dalį (32:28), tačiau tai neturėjo jokios įtakos galutiniam rungtynių rezultatui.

Tad ištiksėjus pagrindiniam rungtynių laikui nuaidėjusi finalinė sirena paskelbė įtikinamą DXC atstovų pergalę - 88:67.

Nors abi komandos pataikė po 8 tritaškius, tačiau DXC vyrai tą darė gerokai taikliau (8/18, 44,4% - 8/34, 23,5%).

Be to, naujieji „Iššūkio“ taurės laimėtojai didžiąją dalį taškų rinko greitomis atakomis, rinkdami lengvus taškus metimais iš artimos distancijos.

Iš viso per rungtynes IT specialistai pataikė net 30 dvitaškių (30/66, 45,4%), kai tuo tarpu jų varžovai tiek metimų iš arčiau išmetė (16/30, 53,3%).

Tadas Gaurilčikas 22 PTS 13 Irmantas Daleckis
Kipras Malovas 13 REB 8 Tomas Juknys
Tomas Kutra 9 AST 7 Gražvydas Balsevičius
KOMENTARAI
,
Matas Audickas, „Oaks Acorns“

Komanda mūsų atrodė gal net pajėgesnė nei pernai, tad tikslai buvo dideli ir tikėjomės pakilti net aukščiau. Džiugu, kad turėjome savo salę, nes rungtynės pastoviu laiku būdavo.

Tačiau sezonas gavosi lyg „amerikietiški kalneliai“, nes trūko treniruočių, trūko susižaidimo, būdavo dažnai, kad tiesiog visi žmonės stovi prie tritaškio ir laukia kamuolio, tačiau nėra kam pasuoti.

Tapome priklausomi nuo tolimų metimų ir jei mums krisdavo - galėjome nugalėti bet ką, tačiau jei ne - turėdavom sunkumų. Šiaip, labai jau dažnai pralaimėdavome vienu ar dviem taškais ir tai mums pakišo koją.

Kalbant apie patį finalą varžovai buvo stipresni, geriau susižaidę ir manau, kad jie turėjo aukštesnėje lygoje žaisti. Tad nesuprantu, kaip jie nusirito iki „Iššūkio“ taurės turnyro.

O mums tai buvo geras iššūkis, po karantino buvo puiki proga vėl susitikti ir žaisti kartu. Jautėsi, kad trūksta tarpusavio supratimo, o varžovai anaiptol - puikiai pradėjo rungtynes ir kaip „nutaranavo“ mus nuo pirmųjų dvikovos minučių, taip ir likome jų užnugaryje.

Bet šiaip vis tiek manau, kad komanda po truputį patobulėjo, nepaisant to, kad pasiekėm žymiai prastesnį rezultatą.

Kalbant apie kitą sezoną tai irgi ambicijos didelės, stengsimės patobulėti ir kažką naujo atrasti savo žaidime. Tikiuosi, jog pavyks nekartoti tų klaidų, kurias darėme šiame sezone.