Mindaugas Markevičius – vienas iš GEALAN-Sostinės krepšinio lygos (SKL) žvaigždžių. C pirmenybėse 28-erių puolėjas yra vienas iš grėsmingiausių varžovų visiems oponentams, nes pelno vidutiniškai po 39,4 taško ir atkovoja po 5,4 kamuolio per rungtynes.
Tačiau tie, kurie krepšiniu aktyviai domisi jau senokai, turėtų būti girdėję jo pavardę ne vien mėgėjų krepšinyje.
„Pradėjau žaisti būdamas septynerių, kuomet susilaužiau ranką ir norą žaisti tenisą pakeitė krepšinis (Šypsosi). Aštuonerius metus praleidau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, o vėliau išvykau į Ameriką“, – apie savo pirmuosius žingsnius sporte pasakojo M.Markevičius.
2006 metai. Ispanija. Jaunučių (iki 16 metų) čempionatas. Lietuvos vaikinams jis sėkmingas nebuvo – tenkintis teko 10 vieta, o fantastinius rezultatus tada pirmenybėse rodė Ricky Rubio, bet M.Markevičiaus vardas tada taip pat buvo žinomas tiems, kurie stebėjo perspektyvaus jaunimo sugebėjimus.
Kartu su Gediminu Oreliku ir Donatu Motiejūnu komandoje rungtyniavęs M.Markevičius buvo vienas iš Lietuvos lyderių: per 30 minučių metė po 14 taškų (kaip ir D.Motiejūnas), atkovodavo po 3 bei perimdavo po 1,9 kamuolio.
„Buvau komandos kapitonas, šią patirtį atsiminsiu visą gyvenimą. Vienas labiausiai įsiminusių momentų, kad intensyviai sportuoti pradėjome birželio pradžioje, o į turnyrą išvykome tik rugpjūčio viduryje. Buvo smagu“, – prisiminė jis.
Atrodė, kad potencialo šis puolėjas tikrai turi, bet jo gyvenimo kelias pasisuko taip, kad po studijų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) jis nusprendė su krepšiniu savo gyvenimo nebesieti. Dėl ko taip nutiko? Aiškaus atsakymo M.Markevičius ir dabar neturi.
„Nežinau, kas nutiko. Gal kažką lėmė mano sprendimai, kažką – kitos aplinkybės, bet dabar esu laimingas dėl to, ką darau, o krepšinis man tebėra malonumas.
Nebegrįši atgal, yra, kaip yra, reikia žiūrėti į priekį. Aišku, kartais pažiūrėjus į Gediminą ar Donatą atrodo, kad gal norėjosi ir man, norėjosi žaisti rinktinėje, pagalvoji, gal reikėjo daryti kitaip, bet praėjus dienai vėl grįžti į savo vėžes.
Nebuvo taip, kad vieną dieną nusprendžiau nebebūti krepšininku, tačiau grįžęs iš JAV po truputį supratau, kad krepšinį ko gero žaisiu mėgėjiškai“, – mintimis dalijosi M.Markevičius.
Vis tik su buvusiais komandų draugais ir tuo pačiu D.Motiejūnu M.Markevičius ryšį palaiko iki šiol.
„Su Donatu būdavome kambariokai, todėl su juo daugiausiai pasišnekame, jei pavyksta – susitinkame. Gaila, kad su traumomis jam nepavyko. Jei ne jos, manau, jis būtų tvirtas ir labai daug pasiekęs NBA žaidėjas. Bet nemanau, kad ir dabar jis šansų neturi – tokių žaidėjų, tokio ūgio kaip jis, labai maža.
O kad jis išvyko į Kiniją... Manau, jis padarė teisingai. Bet aišku, ne man spręsti, jis žino geriausiai tik pats“, – nuomone apie bičiulį dalinosi jis.
Šiuo metu M.Markevičius SKL čempionate atstovauja „Aktyvios veiklos“ komandai C pirmenybėse. Ar taip dominuojant šiame lygyje nesinori žengti į aukštesnį čempionatą? M.Markevičius juokiasi – to jo visi teiraujasi dažnai.
„Žaidžiu dėl savo malonumo. Norint rungtyniauti aukštesniame lygyje, reiktų geriau ruoštis, o aš tam laiko dabar neturiu. Man jau užtenka profesionalaus krepšinio, treniruočių, dabar laiką gerai leidžiu su puikiais komandos draugais ir to man pakanka“, – sakė nuo 2013 m. SKL čempionate rungtyniaujantis M.Markevičius.
Kuo žavisi M.Markevičius? Koks mačas jam yra įsiminęs labiausiai? Kodėl šypseną jam kelia prisimintas tritaškių konkursas? Apie visa tai – reportaže.