Nuo fantastiškų dabar renkamų skaičių iki sunkaus laiko paauglystėje. Nuo svajonės žaisti LKL iki rimtų sveikatos problemų. Nuo susigrąžinto džiaugsmo žaisti krepšinį iki operacijų. Jeigu kas Igno Juškevičiaus krepšininko karjerą aprašytų knygoje, veikiausiai rinktųsi tarp dviejų pavadinimų: „Lojalumas“, arba „Skausmas“.

O knygos tokia karjera tikrai verta. Retas lietuvis krepšininkas toks ištikimas komandai. Ir retas – toks naudingas jai.
Juškevičius drąsiai gali būti vadinamas gyva GEALAN-Sostinės krepšinio lygos (SKL) legenda. Čia rokiškėnas debiutavo dar 2010 metais, kai jam pačiam buvo 19.

Nuo pat pirmo sezono šis tvirto sudėjimo ir ypatingo krepšinio IQ centras atkreipė dėmesį į save. Nereikėjo jam laiko įsibėgėti. Pirmas sezonas ir iškart 16,4 naudingumo balų vidurkis. Vėliau sekė dar geresni antras, trečias, ketvirtas (...) ir, galiausiai, paskutinis – 2022-2023 m. sezonas. Kuriame Ignas –naudingiausias visoje SKL A lygoje.
Simboliška, per daugiau kaip 13 metų I. Juškevičiaus skaičiai SKL išaugo dvigubai. Pirmą sezoną rinkęs 16,4 naudingumo balų, pernai centras jų rinko po 33,4.

„Turbūt svarbiausia yra atsidavimas. Tikrai atsinešdavau visą save į rungtynes. Nieko nepasilikdavau sau. Jeigu ateinu, jeigu galiu žaisti, reiškia – kovoju“, – sako I. Juškevičiaus, kone visą karjerą taip ir laviruojantis tarp mėgėjų ir profesionalaus krepšinio.

Po paskutinio sezono SKL, J. Juškevičius persikėlė į Regionų krepšinio lygą (RKL), joje tapo čempionu su „Jurbarko-Kario“ komanda, taip sportiniu principu iškovojo vietą Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), kurioje ir žaidžia šiuo metu. Beje, Jurbarko komanda kartu su Ignu – ketvirtoje NKL vietoje.

Tik frazė „paskutinis sezonas SKL“ nėra visiškai tiksli. Krepšininkas, nors ir yra pakilęs karjeros laiptais, pažada sugrįžti.
„Kitais metais grįšiu į „Ferimstą“ ir sieksiu A lygos aukso. Niekur kitur tikrai neisiu. Niekada nekeisiu komandos. Grįšiu ir eisime tapti čempionais, nes turime iš pernai neužbaigtų darbų“, – šypteli vidurio puolėjas.

Grįžkime prie tų knygų apie I. Juškevičiaus karjerą, pavadintų „Lojalumas“, arba „Skausmas“.

Kaip sako pats krepšininkas, kitais metais laukia sugrįžimas į „Ferimsta“ komandą. O tai jam – tikrai daugiau nei tiesiog 40 minučių aikštelėje kelis kartus per savaitę. „Mes esame šeima. Kiek metų iš eilės kartu žaidžiame, net nebežinau. Palaikome tikrai ypatingą ryšį ir drąsiai galiu sakyti, kad čia – šeima“, – atvirai sako 32-ejų žaidėjas.

Pats Ignas prie „Ferimsta“ komandos prisijungė dar 2013 metais. Nieko nuostabaus – iškart fiksavo sau įprastą, bet iš šono ypatingai atrodančią statistiką – vidutiniškai 15,6 taško ir 26,4 naudingumo balų.
Ir žaidė komandoje iki pat praėjusio sezono pabaigos. Tada „Ferimsta“ liko per žingsnį nuo pagrindinio tikslo. SKL A lygoje iškovojo medalius, tik ne tos spalvos, kurios siekė. Pasidabino sidabru.

Igno renkami skaičiai patys tarsi parodo – šis žmogus privalo žaisti aukštesniame lygyje. Mėgėjų krepšinis – jau per ankštas. Ir taip kelerius metus iš eilės. Bet čia vis pasiveja tos pačios bėdos – skausmai ir abejojimas savimi.

„Kai buvau jaunesnis, tiesiog labai mėgau krepšinį. Statistiką rinkau visada neblogą ir, nėra ką slėpti, turėjau pasiūlymų iš aukštesnių lygų. Bet dažnai abejodavau, ar verta. Pabijodavau, nežinodavau, kaip man seksis. O kai dabar matau, kad sekasi gerai – jau turbūt yra per vėlu“.

Juškevičius visai neseniai galvojo apie karjeros pabaigą, kai krepšinį galėjo žaisti jau tik išgėręs skausmą malšinančių vaistų. O dabar jis – 32-ejų metų NKL vidurio puolėjas, derinantis šeimos gyvenimą ir dukrytės augimą Vilniuje, su krepšiniu Jurbarke.

Visų pirma, kur jus dabar yra nuvedę krepšininko keliai?

Po praėjusio sezono SKL A lygoje, žaidžiau Regionų krepšinio lygoje (RKL), „Jurbarkas-Karys“ komandoje. Taip nutiko, kad tapome RKL čempionais, todėl dabar žaidžiame NKL. Pasakysiu atvirai, RKL aukso medaliai man turbūt yra įsimintiniausias karjeros momentas, bet ta karjera... Paskutiniu metu turėjau labai daug kovoti su savimi.

Kodėl reikia kovoti su savimi?

Turėjau daug sveikatos problemų. Beveik nuolat žaidžiau per skausmus. Turėjau daug minčių, kad gal jau užtenka. Daug galvojau, gal laikas stabdyti. Bet čia labai padėjo šeima, artimiausi draugai, komanda. Atlikau čiurnos operaciją, susitvarkiau skausmus, išsigydžiau kitas traumas, ir dabar galiu žaisti toliau.

Viena yra galėti, kita – norėti. Po šių kančių jūs vis dar mėgaujatės krepšiniu?

Šiai minutei tikrai viskas neblogai. Mėgaujuosiu žaidimu, nejaučiu skausmų. Kiek visa tai truks – nežinau. Pasibaigs šitas sezonas – vėl galvosiu. Krepšinis atima labai daug laiko, turiu šeimą, dukrytę, todėl reikia rinktis prioritetus. Kartais pavargsti nuo to. Bet kol galiu žaisti, tol žaidžiu.

Turbūt jūs puikiai įsitikinote, kaip svarbu krepšinyje sveikata?

Čia turbūt yra pagrindinė mano žinutė. Niekada negalvojau, kad sveikata yra taip svarbu, iki kol pats nesusidūriau su šiomis problemomis. Anksčiau, kaip ir visi, ateini prieš rungtynes 15 minučių, perisrengi, juokiesi, kelis metimus atlieki ir eini žaisti. Nematai tame bėdų. Nematai net prasmės apšilinėti. O dabar viskas priešingai. Įsitikinau, kaip yra svarbu suderinti ritmą, atlikti gerą apšilimą, prižiūrėti save. Kiekvienam jaunam krepšininkui noriu pasakyto – sveikata yra pagrindinis dalykas ir ja reikia rūpintis. Dabar visada galvoju, kodėl gi aš anksčiau taip savimi nesirūpinau...

Jums 32-eji, esate per vieną žingsnį nuo LKL. Ar paauglys Ignas dabartinį Igną ragintų eiti dar toliau į priekį?

Kai buvau jaunesnis, tiesiog labai mėgau krepšinį. Statistiką rinkau visada neblogą ir, nėra ką slėpti, turėjau pasiūlymų iš aukštesnių lygų. Bet dažnai abejodavau, ar verta. Pabijodavau, nežinodavau, kaip man seksis. O kai dabar matau, kad sekasi gerai – jau turbūt yra per vėlu. Aš tikrai labai mėgavausi žaidimu SKL. Dabar tikrai norėčiau pasiekti LKL, bet jau per vėlu. Reikia mėgautis tuo, ką turiu.

Jūsų statistika SKL – fantastiška. Kaip jums pačiam atrodo, kokie bruožai leidžia dominuoti mėgėjų krepšinyje?

Mūsų treneris buvo labai geras, žinojo, kaip mane išnaudoti. Reikia nepamiršti, kad be galo svarbu yra komandos draugai. Su vienu kolektyvu žaidi ir renki įspūdingus skaičius, visi žino stipriąsias vietas, žino kozirius, su kitu kolektyvu gali būti visai kitaip. O turbūt svarbiausia yra atsidavimas. Tikrai atsinešdavau visą save į rungtynes. Nieko nepasilikdavau sau. Jeigu ateinu, jeigu galiu žaisti, reiškia – kovoju.

O dabar ne taip kukliai. Kodėl jūs taip dominuojate mėgėjų krepšinyje?

Manau, tai atėjo iš vaikystės. Būdamas paauglys, gal 15 metų, prisijungiau prie „Rokiškio sūrio“ komandos. Mane ten skriausdavo. Turėjau kautis dėl minučių, tiesiogine to žodžio prasme. Aš ten beveik niekada negaudavau žaisti. Treneris man pasasakė – savo vietą turi išsikovoti pats. Sakė, be kovos – tu nieko nepasieksi. Tai mane užgrūdino. Buvo tikrai sunkus etapas, ir galbūt tai išugdė manyje kovingumą.

O kas išugdė tokį lojalumą, juk „Ferimsta“ komandoje esate turbūt nepakeičiamas?

Mėgejų krepšinyje dauguma ateina smagiai praleisti laiką, susitikti su draugais, pažaisti krepšinį ir pasibūti po krepšinio, kas ne ką mažiau smagu. Mes esame šeima, kiek metų iš eilės kartu žaidžiame, net nebežinau. Visi susitinkame, palaikome tikrai ypatingą ryšį. Drąsiai galiu pasakyti, kad čia – šeima. Tai ir veža mus visus, jau tikrai ilgą laiką.

Įspūdingai atrodo ne tik naudingumas, bet ir minučių skaičius. Vidutiniškai virš 30 minučių aikštėje ne kiekvienas atlaikytų...

Minučių tikrai daug. Komandos sudėtyse būdavo 14-16 žmonių, bet tikrai ne visada visi atvažiuodavo, ne visi galėdavo žaisti. Pas mus ateidavo 6-7 žaidėjai, tai tekdavo žaisti daug. Nebūdavo pasirinkimo. Eini ir žaidi, tiesiog nėra ką keisti. Aišku, sportuodavau papildomai, eidavau į sporto salę, palaikydavau raumenyną, prižiūrėjau kūną. Be papildomo krūvio ir pasiruošimo, 30 ir daugiau minučių turbūt nelabai kas atlaikytų.

Kokie yra trys žodžiai, be kurių niekaip neišsiverstų sėkminga komanda?

Kolektyvas, komunikacija, ryšys.

O trys žodžiai, būtini geram žaidėjui?

Protas, kovingumas, sveikata.

Kas yra jūsų įkvėpėjas krepšinyje?

Timas Duncanas. Turiu jo aprangą, o tais laikais, kai dar žaisdavo, keldavausi rytais žiūrėti jo rungytnių. Tikrai vienas mėgstamiausių žaidėjų.

Kokią komandą palaikote, juk esate iš Rokiškio?

Kauno „Žalgirį“. Be kalbų.

Koks yra jūsų palinkėjimas mėgėjams krepšininkams?

Mėgautis krepšiniu. SKL yra viena aukščiausių lygų, todėl čia pasimėgauti tikrai gali. Saugoti kūną, stiprinti kūną, prižiūrėti sveikatą. Jeigu čia gerai žaisi, tave pastebės. Čia nėra jokių paslapčių.

Koks yra jūsų pažadas artimiausiems metams. Kur būsite kitų metų lapkričio pabaigoje?

Kitais metais grįšiu į „Ferimstą“ ir sieksiu A lygos aukso. Niekur kitur tikrai neisiu. Niekada nekeisiu komandos. Grįšiu ir eisime tapti čempionais, nes turime iš pernai neužbaigtų darbų.