Iš kuklaus Musninkų miestelio į – SKL prizininkus: „Žaidėjų čia tikrai nebuvo aruodai“

Sostinės krepšinio lyga (GEALAN-SKL) jau seniai toli gražu neapsiriboja vien sostine. Yra čia ir neatrastų Lietuvos krepšinio „perlų“, apčiuopiamai nutolusių nuo Vilniaus. Vienas tokių – „Musninkų“ klubas, kurio branduolį sudaro būtent Vilniaus apskrityje, Širvintų rajone įsikūrusio kuklaus Musninkų miestelio žmonės.

Tikrai nėra lengva suburti krepšinio komanda miestelyje, kuriame gyvena iki 400 žmonių. O ar nustebintų trys komandos? Nes būtent taip ir yra.

Tomas Aleinikovas su bendraminčiais taip „įsuko“ Musninkų krepšinio viesulą, kad dabar šis pavadinimas aidi net trijose SKL lygose: E, F, ir Gentelmenų. Ir ne tik pavadinimas matomas turnyruose. Šie žmonės yra svarbi SKL bendruomenės dalis.

„Pradinė komandos versija buvo formuota miestelio žmonių pagrindu. Tiksliau, miestelio ir aplink jį esančių žmonių pagrindu. Visus apjungė Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija. Žaidė daug kas krepšinį tuo metu, bet skirtingose komandose. Pavyko juos sujungti, sukviesti į vieną kolektyvą. Tų žmonių tikrai nebuvo aruodai. Ėmėme tai, ką turėjome“, – pradžią prisimena T. Aleinikovas.

Kad būtų dar lengviau įsivaizduoti – jei visi Musninkų gyventojai, net ir tie, kurie krepšinio tikrai dar negali arba jau nebegali žaisti – susirinktų į „Active Vilnius“ areną, jie sėdimų vietų neužpildytų net penktadaliu. O Musninkai turi tris (!) komandas SKL.

„Dauguma tikrai iš Musninkų. Seni draugai, kartu ir gimtadienius švenčia, žaidžia krepšinį ir vasaromis, ne sezono metu. Kiek pačiam miesteliui aktualu? Artimiems žmonėms tikrai rūpi, matome, kad įsitraukia, seka, palaiko. Ir tėvai, ir broliai, ir sesės. Liūdi kartu, džiaugiasi kartu“, – sako komandos vadovas už aikštės ribų ir lengvasis kraštas aikštėje T. Aleinikovas.

Kilnus darbas – suburti miestelio žaidėjus į vieną kolektyvą – neilgai trukus davė ir vaisių. Praėjusiame 2023-2024 m. sezone „Musninkai“ iškovojo F lygos bronzą.

„Mes tikrai labai džiaugiamės ta iškovota trečia vieta, ji mums reiškia daug, o dar toliau nueiti neleido patirties stygius“, – kiek nostaligškai prisimena idėjinis komandos lyderis.

2024 metus komanda baigė gana niūriai – nelaimėjusi nė karto nuo pat lapkričio 19 dienos, patyrusi tris pralaimėjimus iš eilės.

O 2025-uosius pradėjo pakilia nata – laimėjo pirmąsias metų rungtynes, kai sausio 7 dieną išvykoje 74:62 įveikė „Sudervė Team“.

Plačiau apie Musninkų komandas SKL, mažo miestelio integraciją sostinės kovose, ir draugiškumo faktorių – interviu su T. Aleinikovu:

Kokį etapą uždarėte naktį iš 2024-ųjų į 2025-uosius?

Gana permainingą. 2024-ųjų imtis yra du sezonai, taigi praėjęs sezonas, galime sakyti, buvo sėkmingas. Užėmėme prizinę vietą, tai kitaip sakyti negalime, bet, aišku, mes norėjome daugiau. Tiesa, norai yra viena, galimybės yra kita.

Sakote, norėjosi daugiau?

Mes tikrai labai džiaugiamės ta iškovota trečia vieta, ji mums reiškia daug, o dar toliau nueiti neleido patirties stygius. Čia jau žaidė ne talentas, ne noras, o patirtis, manome.

O kaip klostėsi 2024-ųjų pabaiga – dabartinis sezonas?

Šį sezoną pradėjome gerai, o po to, panašu, pradėjome per gerai apie save galvoti. Ir kritome į duobę. Mes turbūt nuo lapkričio antros pusės nesame iškovoję pergalės. Taigi metų pabaiga buvo sudėtinga.

Galbūt šiems metams vienas kitam norėjote palinkėti tiesiog pergalių?

Taip, norėtume pradėti rinkti pergales. Mėgėjų krepšinyje svarbu ne tik pergalės, bet mums jų jau norisi.

Kaip apskritai susikūrė „Musninkų“ klubas?

Pradinė komandos versija buvo formuota miestelio žmonių pagrindu. Tiksliau, miestelio ir aplink jį esančių žmonių pagrindu. Visus apjungė Musninkų Alfonso Petrulio gimnazija. Žaidė daug kas krepšinį, bet skirtingose komandose. Pavyko juos sujungti, sukviesti į vieną kolektyvą. Tų žmonių tikrai nebuvo aruodai. Ėmėme tai, ką turėjome.

Ir apetitas tik kilo? Norėjosi augti dar labiau?

Pradėjome plėstis, ėjome į Širvintų miestą. Patys įkūrėme Širvintų rajono mėgėjų krepšinio lygą, tai ta žmonių rotacija atsirado natūraliai. Aišku, galiausiai dėmesį sutelkėme į jaunimą, bet yra tikrai ir išlikusių senbuvių. Pavyzdžiui, Gintautas Sakalauskas, jis visada visur su mumis. Nors ir žaidžia mažai, bet važiuoja, dalyvauja, yra tarsi komandos siela.

Taigi taip užaugote, kad dabar turite tris komandas SKL?

Taip, Iš viso turime tris komandas. Turime E, F ir Gentelmenų lygose.

Gentelmenų lygoje jau gauna pasireikšti tie, sakykime, labiausiai patyrę jūsų žaidėjai?

Kaip pažiūrėsi... Amžiumi tai taip, žinoma, patyrę. Bet buvimu aikštėje ir realaus krepšinio patirtimi nelabai galėtume pasigirti. Visi daugiau mažiau žaidę, visi tikrai myli krepšinį, bet patirtis tikrai megėjiška.

Ir vis dar jūsų komandoje dauguma žmonių iš pačių Musninkų?

Dauguma tikrai iš Musninkų. Seni draugai, kartu ir gimtadienius švenčia, žaidžia krepšinį ir vasaromis, ne sezono metu. Kiek pačiam miesteliui aktualu? Artimiems žmonėms tikrai rūpi, matome, kad įsitraukia, seka, palaiko. Ir tėvai, ir broliai, ir sesės. Liūdi kartu, džiaugiasi kartu. Miesteliui turbūt nesame pernelyg reikšmingi, bet gal ir nėra tokio tikslo. Norime gero laiko ir geros kompanijos.

O dar labiau augti nesinori? Trys komandos yra pakankamai?

Gentelmenų lyga, pripažinkim, ten jau, išsireikšiu buitiškai, bet viskas aišku (juokiasi – aut.). Ten žmonės renkasi visiškai dėl malonumo ir dėl noro neužmiršti krepšinio. Iš F lygos pereiti į E lygą – galbūt ir realu – bet reiktų žiūrėti į patį vaizdą aikštėje. Nemanau, kad mums dabar laikas keltis per lygas ir didinti lygį. Tie, kas žaidžia F lygoje, ten ir turėtų žaisti, ko gero. Jeigu matysime, kad nebetelpame rėmuose, norime daugiau, tada ir kalbėsime apie permainas. Kol kas jų nenumatome.

Kokie yra trys bruožai, kuriuos turi turėti sėkminga komanda?

Pirmiausia, didelis noras žaisti. Labai svarbu matyti, kad tavo komandos žmonės turi noro tobulėti, augti, ir mokytis. Antra, kovingumas. Ne kartą patys demonstravome, ne kartą ir nukentėjome nuo to paties – rungtynėse labai daug ką galiausiai nulemia tiesiog kovingumas. Ir trečia, draugiškumas. Komandos vadovai ir treneriai dažnai rėkia, šaukia, reikalauja – visa tai sunku pavadinti draugiškumu, bet kalbant bendrai, apie žmones tarpusavyje, svarbu, kad jie gerbtų vienas kitą ir būtų draugiški.

Koks jūsų, kaip vadovo, palinkėjimas visiems klubo nariams?

Neprarasti noro žaisti krepšinį, nepamesti tikrojo veido, turiu omenyje, kad išliktume tokie, kokie buvome. Tik dar daugiau išmoktume ir tobulėtume. Išliktume sveiki ir be traumų.

Ir palinkėjimas būsimiems varžovams bei visai SKL bendruomenei?

Žaisti be traumų, jausti malonumą žaidžiant aikštelėje, taip pat palinkėsiu pergalių, tik ne prieš mus.