Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Lygiai prieš 104 metus tuometinis Ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras įkūrė Apsaugos Tarybą. Tai – svarbi diena Lietuvai, nes būtent šie žmonės saugo mūsų šalį ir gintų jos nepriklausomybę bet kokia kaina.

Kariškis atlieka itin svarbią pareigą Lietuvai, tačiau už tarnybos durų yra toks pat, kaip ir mes visi. Turi savo šeimą, rutiną ir būdą kaip atsipalaiduoti po nelengvo ir daug iššūkių keliančio darbo.

Vienas iš jų – krepšinis. GEALAN-Sostinės krepšinio lygoje (SKL) rungtyniauja dvi iš kariškių sudarytos komandos. A lygoje – „LKA-Karys“, D –  KK „Kariūnas“.

Pasak „LKA-Kario“ komandos vadovo, pulkininko Arturo Jasinsko, krepšinis ne tik padeda pailsėti nuo tarnybos, bet ir ugdo tam tikras savybes, padedančias į ją sugrįžus.

„Duoda daugiau disciplinos. Kiti po tarnybos galbūt ilsisi pasyviai, kažkur pasėdi su draugais. Tai yra fizinis poilsis, bet dažnai ne psichologinis. O krepšinis duoda to vėjo smegenims, jas prapučia. Bet svarbiausias dalykas, jog krepšinio aikštelėje yra ugdoma kovotojo dvasia.

Tu ją atsineši iš kariuomenės, bet kartu ugdai ir kolektyvinę kovotojų dvasią krepšinio aikštelėje. Eilę metų komentaruose yra pabrėžiama, kad „LKA-Karys“ kovojo, rodė fizinę jėga, nepasidavė. Tai yra abipusis ryšys, kiek tu atsineši iš kariuomenės savybių, tiek ir krepšinis duoda kariuomenei“, – kalbėjo Jasinskas.

GEALAN-Sostinės krepšinio lygai „LKA-Kario“ vadovas papasakojo apie savo kelio pradžią kariuomenėje, komandos ilgaamžiškumą, amžių skirtumą sudėtyje bei panašumus tarp tarnybos kariuomenėje ir krepšinio.

– Sveikinimai su Kariuomenės diena! Kaip ją dažniausiai minite?
– Nors mes ir neturime laisvos dienos, kaip būna per valstybinę šventę, bet kiekvieną dieną atsikėlus jaučiasi šventinė nuotaika. Visą dieną sveikini kolegas arba buvusius bendražygius. Didi diena.

– Ar per tą dieną sukyla kažkokie sentimentai, galbūt prisimenate Kariuomenės kelio pradžią?
– Perbėga mintys, ką kiekvienais metais tu veikei per kariuomenės dieną, prisimeni įspūdingesnes dienas, kuomet dalyvavai parade Gedimino prospekte, ar tą dieną sutikai būdamas tarnyboje – Kroatijoje arba Afganistane. Su kolegomis taip pat dalinamės istorijomis, vis tiek tą dieną daug žmonių paklausia, kaip pradėjau savo kelią kariuomenėje. Reikia po 5-6 kartus pasakoti, kaip atsidūriau kariuomenėje, kaip sekasi ir priimti linkėjimus.

– Koks jūsų įspūdingiausias prisiminimas iš tarnybos?
– Lietuvos kariuomenės šimtmečio minėjimas Konstitucijos prospekte, kuomet žygiavau su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadų grupe bei sąjungininkais. Taip pat buvo visi Lietuvos kariuomenės padaliniai. Tai turbūt buvo viena įspūdingiausių ir įsimintiniausių dienų.

– Kaip prasidėjo jūsų kelias kariuomenėje?
– Pradėjau nuo savanorio. 1991-ųjų sausio 15 dieną po sausio 13 įvykių. Jautėsi grėsmė, kad viskas gali nesibaigti ir Lietuvai reikėjo savanorių. Taigi, atvykau į Kauno karo muziejų atiduoti pagarbą vienam iš žuvusių laisvės gynėjų. Ten buvo stalas ir knyga, kurioje galėjai įsirašyti į savanorių gretas. Užsirašiau ir taip prasidėjo mano kelias. Nors ir tuo metu baigiau kūno kultūros institutą, bet nė vienos dienos nedirbau pagal sporto vadybininko arba mokytojo specialybę ir tapau karininku. Iš kitos pusės, tos pedagoginės žinios davė daug.

– Koks jūsų laipsnis ir funkcijos kariuomenėje?
– Kalbant apie karinę tarnybą, tarnauju Krašto apsaugos ministerijoje atsparumo hibridinėms grėsmėms grupei. Esu pulkininkas, tarnauju 31-erius metus. 2009 metais prisijungiau prie „LKA-Kario“ komandos, kuri įkurta 2003 m. Teko šiek tiek ir pažaisti, tačiau vėliau tapau vadovu. Pats komandos neįsteigiau. Pirmieji buvo kariai, kurie pradėjo nuo žemiausios SKL lygos. Kai prisijungiau, komanda žaidė C lygoje.

– Kaip nusprendėte pradėti žaisti SKL?
– Reikia paminėti komandos senbuvį, kuriam didžiulė garbė – Darių Dūdėną, kuris ilgus metus žaidė „LKA-Kario“ komandoje, tačiau šiemet pasitraukė į D lygą, kitą karių – „KK Kariūno“ ekipą. Ten jis perduos savo patirtį jaunesniems. Taip pat buvo Aurimas Sirvydis ir kiti, ne visus atsimenu, Kęstutis Kairys daug prisidėjo prie komandos. Čia patyriau daug puikių akimirkų, pergalių, laimėjome C ir B lygas. Geriausios akimirkos su jaunimu prabėgo čia. Žaidimas su jais pradeda suprasti ir jų mąstyseną, mentalitetą bei mąstymą, kartu ir neleidžia susenti.

– Kaip pavyko taip ilgai išlaikyti komandą?
– Yra sunkumų, žinant tarnybos sąlygas. Kiekvienais metais galvojame, iš kur susimokėti tą nario mokestį. Aišku, čia padeda ir karo akademija, ir kariuomenės sporto klubas. Kadangi turime stiprią organizaciją, daug narių, daug personalo, atsiranda žmonių, kuriems krepšinis yra įaugęs į kraują. Jie nori žaisti, nors ir praėjęs kario, seržanto ar karininko karjerą. Renkamės iš tų, ką turime kariuomenėje. Vienais metais ji būna kiek silpnesnė, kitais – stipresnė. Kartais pasitelkdavome kariuomenės draugus, keletą civilių, kurie po to tapo ir savanoriais. Tas padeda ir taip komplektuojame sudėtį.

– Kokie yra komandos tikslai kiekvieną sezoną?
– Kovotojo dvasia neleidžia sau kelti minimalių tikslų. Visuomet norime siekti aukščiausio. Aišku, nesame fantastai, pirmaisiais metais patekę į A lygą nesvajojome laimėti jos. Bet medaliai visuomet yra mūsų tikslas, o kai užsibrėži tikslą laimėti, tai ir sieki jo. Kiekvienais metais ateiname į lygą su aukščiausiais tikslais.

– Ar visi čia žaidžiantys tarnauja kariuomenėje? Kaip visa komanda yra susijusi vienas su kitais?
– Pernai turėjome vieną kariuomenės draugą, bet šiemet visi komandos nariai tarnauja kariuomenėje. Turime vieną jaunąjį šaulį, kuris nėra reguliarios tarnybos narys, bet yra karinėje organizacijoje. Jam yra 17 metų ir jis labai norėjo žaisti komandoje, sakė, kad tik suėjus 18-ai, taps savanoriu arba šauktiniu. Didžiausią branduolį sudaro Gedimino gynybos štabo batalionas, iš kurio yra 4 žaidėjai. O toliau lipdomės iš visur kitur, kas tik gali. Bandome išlaikyti garbingą vardą.

– Komandos žaidėjų amžiaus amplitudė – nuo 17 iki 40 metų. Kaip visiems pavyksta sutarti ir koks tai pliusas komandai, jog turite įvairaus amžiaus žmonių?
– Labai puikiai dera patirtis ir jaunatviškas veržlumas. Jaunimas klauso vyresnių, o vyresni dalina patarimus jaunimui. Puiki sinergija.

– Kokių panašumų turi pats krepšinis ir darbas kariuomenėje?
– Krepšinyje yra ir taktika, ir strategija. Yra rezervų laiku metimas į mūšio lauką, priešo sekinimas, Labai daug panašumų vien žodžiuose: technika, taktika ir strategija. Turi daug panašumų. Žinome, ką darome, ateiname su nusiteikimu, kaip ir prieš mūšį karys turi nusiteikti kautis, nežiūrint į tai, kokia yra tavo sudėtis. Turi užduotį ir turi ją įvykdyti. Tai yra didelis panašumas.

– Ar tam tikri krepšinyje įgaudi įgūdžiai padeda kariuomenėje?
– Tas pats komandos susiklausymas, supratimas, vado klausymas, komandinė dvasia. Jeigu nebūsi komandos narys, tai nelaimėsi nei krepšinio aikštelėje, nei mūšyje. Kariai grūdinasi arba krepšinio aikštelėje, arba bet kuriame komandiniame sporte. Tie, kurie žaidžia, tikrai nėra kažkokie lūzeriai ar blogi kariai.

– Ko palinkėtumėte visiems per kariuomenės dieną?
– Noriu palinkėti, kad visuomenės ir toliau išlaikytų paramą kariuomenei, kurią jaučiame dabar ir prisidėtų ne žodžiais, o darbais. Kad patys būtų pasiruošę tapti šauktiniais arba eiti į savanorių pajėgas, o esant reikalui eitų ginti tėvynę. Visiems kitiems kariams linkiu suprasti, kad kariuomenė nėra vaikų vaikų žaidimas ir atėjus į ją turi kiekvieną dieną būti nusiteikęs kaupti ir įgyti žinias, kurias tau duoda vadai arba mokymai, arba situacija. Reikia jas priimti kaip tikrą daiktą ir būti pasiruošus ginti tėvynę.