GEALAN-Sostinės krepšinio lygos (SKL) Rudens taurėje galima rasti daug įdomių pavardžių ir daug įdomių komandų, tačiau vienos ekipos sudėtis iš pirmo žvilgsnio gerokai glumina akį.

Vienas Lavrinovičius, kitas Lavrinovičius, Šiškauskas... Atrodo, kad vardijama bronzinės 2007-ųjų rinktinės sudėtis. Nė velnio. 2007-aisiais šie vaikinai skaičiavo pirmuosius savo gyenimo metus.

Laikas bėga greitai. Sunku patikėti, bet Lietuvos krepšinio legendų Darjušo ir Kšištofo Lavrinovičių bei baltų Pippeno Ramūno Šiškausko sūnūs jau žengia pirmuosius žingsnius vyrų krepšinyje, atstovaudami „Vilniaus KM-2006“ komdandai.

Ir jog laikas praverti vyrų krepšinio duris, legendų atžalos parodė jau pirmajame Rudens taurės mače. Nors Kšištofo penkiolikmetis sūnus Danielius šįkart nerungtyniavo, šešiolikmečiai – pusbrolis Titas ir Ramūno sūnus Matas davė vyrams spragilų.

M. Šiškauskas surinko 21 tašką, 10 atkovotų kamuolių ir 24 naudingumo balus, T. Lavrinovičius pridėjo 19 taškų, 7 atkovotus kamuolius bei 20 naudingumo balų, o jų vedami jaunuoliai palaužė „Naujas projektas“ komandą (75:66).

„Jie gali žaisti aukščiausiame lygyje, – paklaustas, ką ateityje turėtų pasiekti legendinių krepšininkų sūnūs, Sostinės krepšinio lygos portalui atsakė „Vilniaus KM-2006“ vyr. treneris Edvinas Justa. – Aš beveik neabejoju, jeigu jie taip ir toliau dirbs, kiekvienas iš jų mažų mažiausiai turėtų žaisti bent LKL. Tačiau ties tuo nereikėtų apsiriboti, jie yra neeilinių duomenų žaidėjai, todėl galima kalbėti ir apie pajėgiausių Europos lygų potencialą. Jie visi tikrai turėtų žaisti krepšinį. Aišku, jeigu nepasuks į mokslus, nes yra tikrai gerai besimokantys bei rodo pavyzdį bendraamžiams.“

Žurnalistui Gustavui Kliknai treneris Justa detaliai papasakojo apie tai, kaip auga legendinių krepšininkų sūnūs, išskyrė jų panašumą į tėvus bei ryškiausias savybes.

– Kaip nusprendėte išbandyti šešiolikmečius jaunuolius tarp vyrų rudens taurėje?
– Reikėjo pasiruošimo rungtynių prieš artėjantį Moksleivių krepšinio lygos čempionatą. Kadangi vaikinai po truputį bręsta, pagalvojome, jog laikas integruotis į suaugusiųjų krepšinį. Pamatėme, jog vyksta toks turnyras kaip Rudens taurės ir nusprendėme sudalyvauti.

– Kaip manote, ar jaunuoliai pasiruošę rodyti rezultatą, ar tai yra kojų apšilimas?
– Pamatysime. Iš tikrųjų yra smalsu, ar mes jau galime žaisti tarp vyrų, ar ne, ir kiek mūsų gali tame lygyje žaisti. Aš manau, kad jau laikas, nes vaikinai vasarą kiemuose žaidžia su vyrais. Šešiolika metų yra tas amžius, kuomet jaunimui reikia pradėti muštis su vyrais, gauti tų pamokų, fiziškumo. Kartais tai daroma dar anksčiau, tačiau mes nusprendėme dabar ir pažiūrėsime, ar tas lygis mums įkandamas. Galvoju, kad viskas bus gerai.

– Kuo ypatinga ši karta?
– Turime daug individualiai stiprių žaidėjų. Tikiu, kad su visais iššūkiais mes susitvarkysime. Dauguma vaikinų yra prizininkai savo amžiaus kategorijoje

– Šioje komandoje yra garsių krepšininkų atžalų. Kaip atrodo Darjušo sūnus Titas Lavrinovičius?
– Viskas gerai, universalus žaidėjas, fizinės jėgos daug neturi, bet šis Rudens taurės turnyras jam bus puikus išbandymas. Tai jam bus proga, naudojantis savo greičiu ir techniniais įgūdžiais, išmokti apžaisti fiziškai stipresnį varžovą, nes jis žaidžia 4-5 pozicijoje.

– Titui yra 16 metų ir jo ūgis jau siekia 206 cm. Iki kiek jis gali užaugti?
– Su batais jau 208 cm. Sunku prognozuoti. Didžiausi juo šuoliai buvo per pastaruosius dvejus metus. Manau, kad jis tikrai dar augs ir turėtų pasiekti 215 cm ūgį bei praaugti Darjušą.

– Titas žaidžia centro arba sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Ar jis turi Darjušui būdingą universalumą?
– Taip. Statome jį per dvi pozicijas, jog lavintų daugiau įgūdžių, žaistų tiek po krepšiu, tiek veidu į krepšį. Pastaruoju stiliumi jam net lengviau žaisti. Kaip savo amžiaus, Titas tikrai yra universalus, meta tritaškį, ką irgi turėjo Darjušas. Aišku, jam dar trūksta mėsos, tačiau tai ateis su laiku. Broliai taip pat buvo vėlyvo brendimo ir patys sako, kad jų vaikai, palyginus su jais 16-os metų, yra kur kas fiziškesni. Broliai rezultatą tarp vyrų padėjo rodyti kažkur 19-20 metų, todėl Titas dar turi daug laiko sustiprėti ir lyginant su bendraamžiais, tiek jis, tiek Kšištofo sūnus Danielius, yra stipresni.

– Tuo metu Kšištofo penkiolikmečio sūnaus Danieliaus ūgis šiuo metu yra 188 cm. Ar gali būti, kad jis taip ir netaps aukštaūgiu, kaip tėvas, o bus labiau gynėjas?
– Gali būti visko. Danielius dabar žaidžia kaip atakuojantis gynėjas ir turi jaunesnį brolį, kuris tikrai turėtų būti aukštaūgis. Jeigu Danielius išaugs, tai dabar jo turimas gynėjo įgūdžių arsenalas tikrai pravers ateityje. Žvelgiant į dabartines krepšinio tendencijas, aukštaūgis su gynėjo įgūdžiais, yra turbūt labiausiai dominuojantis.

– Kuo išsiskiria Kšištofo sūnus Danielius?
– Jis yra labai protingas žaidėjas, puikiai skaito situacijas, sunkiais momentais nepasimeta ir sugeba greitai priimti sprendimus. Aišku, trūksta fizinės jėgos, Danielius dar pakankamai laibas, bet turi gerą tritaškį metimą. Visgi svarbiausia šiuolaikiniame krepšinyje yra sprendimai, o jis, kaip tokio amžiaus, tuos sprendimus priimti moka greitai.

– Kuo panašūs Titas ir Danielius į Darjušą ir Kšištofą?
– Abu puikiai meta tritaškį, kaip ir tėvai. Danielius yra gynėjas, Titas galbūt labiau panašus į brolius. Jis yra universalus, galintis valdyti kamuolį, žaisti ir veidu, ir nugara į krepšį. Titas turi labai ilgas galūnes, gerai jaučia, kada blokuoti metimą, ką ir broliai turėjo, tą jausmą. Būna, kad žaidėjai turi labai ilgas galūnes, bet nemoka valdyti jų. Pas Titą taip nėra. Jis jaučia, kur ir kada atsistoti, kada blokuoti metimą. Tai yra arba duota, arba neduota. Labai sudėtinga tai išmokinti. Situacijų skaitymas ir supratimas atėjo iš tėvų. Matosi, kiek broliai skiria dėmesio abiem.

– Dar vienos legendos sūnus – Matas Šiškauskas. Kaip atrodo šis jaunuolis?
– Labai įdomus žaidėjas, itin išsiskiriantis savo sugebėjimais. Jis gali žaisti tiek antroje, tiek trečioje pozicijoje. Matas turi labai daug perspektyvų ir yra vienas perspektyviausių žaidėjų savo amžiaus kategorijoje. Puikiai skaito žaidimą, moka varytis ir mesti kamuolį tiek dešine, tiek kaire ranka, tiek arčiau, tiek toliau nuo krepšio. Matas pasižymi itin gerais techniniais įgūdžiais bei žaidimo skaitymu. Visiška tėvo kopija. Galbūt neturi tokios sprogstamosios jėgos ir yra lėtesnis nei tėvas, bet toliau viskas taip pat. Ir žiūrint vizualiai – ta eisena, kūno kalba, plastiškumas, judesių arsenalas, atakų užbaigimai. Jeigu nežinodamas turėtum pasakyti, kieno tai sūnus, tikrai pasakytum.

– Panašu, kad Matas tuoj praaugs Ramūną, nes jo ūgis jau dabar yra 196 cm. Kokioje pozicijoje jį matote ateityje?
– Manau, kad jis bus 2-3 pozicijos žaidėjas, labai panašiai kaip tėvas. Ramūnas dažniausiai žaisdavo trečioje pozicijoje, Matas galės slinktis ir į antrą.

– Ramūnas pasižymėdavo puikiu kamuolio valdymu ir įžaidėjo savybėmis. Matas tai turi?
– Dabar kaip tik ties tuo dirbame. Norime, kad Matas daugiau žaistų su kamuoliu. Bet kalbant apie potencialą, jis puikiai valdo tiek dešinę, tiek kairę rankas ir manau, kad su laiku jis galės laisvai žaisti su kamuoliu.

– Kaip tarp bendraamžių atrodo šie trys krepšininkų sūnūs?
– Jie yra vėlesnio brendimo žaidėjai, tačiau jau ir lyderiai. Titui dar galbūt trūksta fizinės jėgos, tačiau Matas Šiškauskas jau yra vienas iš komandos lyderių. Danielius taip pat patenka į savo amžiaus rinktinę.

– Ar tarp jaunimo yra konkurencija, ypač kai kiti komandos žaidėjai žino, kad kartu su jais sportuoja garsių krepšininkų sūnūs?
– Komanda yra labai konkurencinga. Ar tai būtų krepšininkų vaikai, ar ne – visi konkuruoja. Mano paties treniravimo filosofija yra tokia, kad jie tarpusavyje turi konkuruoti. Matosi, kad vaikinai, norėdami tapti geresniais, dirba ir papildomai. Tie patys broliai ir Ramūnas savo vaikams negaili patarimų. Broliai visą vasarą treniravo savo vaikus, jiems skyrė dėmesį, Ramūnas taip pat dažnai lankosi rungtynėse, nuolat bendrauja su Matu. Nėra taip, kad krepšininkų vaikai žaidžia daugiau vien dėl statuso. Jie labai daug dirba, atiduoda visą save ir ta konkurencija komandoje verda nuolat. Nesvarbu, kieno tu vaikas, turi dirbti dėl savo minučių ir tik tada jas gausi. Man, kaip treneriui, yra lengviau, nes su mano auklėtiniais yra papildomai dirbama.

– Kiek daug bendraujate, tariatės treniravimo procese su broliais Lavrinovičiais ir Ramūnu?
– Nuolat. Su jais labai lengva tai daryti. Jeigu tu turi klausimą, drąsiai gali jų klausti. Jie tau pasakys kažką iš asmeninės patirties, pasidalins viskuo, ką žinos. Jiems labai rūpi vaikai, komanda, todėl tiek broliai, tiek Ramūnas yra labai arti komandos, o man nuo to tik geriau.

– Kokį rezultatą Rudens taurėje laikytumėte geru?
– Svarbiausia sukaupti patirtį prieš MKL kovas, tačiau norime ir kažką nuveikti. Kol kas dar nežinome savo pajėgumo tarp vyrų, bet aršiai kausimės su visais ir tikrai neleisime savęs skriausti. Norėtųsi kažką laimėti.

– Ar planuojate su šia komanda dalyvauti pagrindiniame SKL čempionate?
– Kol kas negalvojame. Daug kas priklauso nuo to, kaip pasirodysime Rudens taurėje, o toliau žiūrėsime.

– Kiek svarbu jaunimui save išbandyti su vyrais?
– Pažaidus dabar, vėliau integracija į vyrų krepšinį bus žymiai lengvesnė. Vaikinai pamatys kitą virtuvę, kitą fiziškumą ir supras, ką reikia labiau patobulinti, kur uždėti akcentą. Tai yra išėjimas iš komforto zonos, kuris vėliau labai pravers. Pasimatys viskas: ir sprendimų priėmimo greitis, ir jėgos skirtumai. Integracija į vyrų krepšinį yra labai sudėtinga ir jaunimui dabar bus labai gerai pajusti, ką reiškia žaisti prieš suaugusius kūnus.