Energijos aikštėje nestokojantis R. Skaisgirys: „Sėkmės toli ieškoti nereikia“

„Gerai, kai dar su jaunimu gali pajudėti ir sužaisti solidžiai“, – juokiasi 51-erių buvęs profesionalus krepšininkas Rolandas Skaisgirys, išgirdęs klausimą apie asmeninį pasirodymą krepšinio aikštėje.

Daugiau nei dešimtmetį įvairiuose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubuose žaidęs, jis krepšinio į užmarštį nustumti dar nenori bei su oranžiniu kamuoliu aikštėje juda Sostinės krepšinio lygoje (SKL) atstovaudamas savo paties kartu su kolegomis įkurtai „Sporto namų“ komandai.

Nepaisant to, jog yra vyriausias komandos žaidėjas,  R.Skaisgirys niekada nevengia imtis iniciatyvos ir vieneriose iš neseniai vykusių rungtynių, net po šešerių metų pertraukos pasižymėjo dvigubu dviženkliu (22 tšk., 10 rez. perd.) taip atvesdamas „Sporto namus“ į užtikrintą pergalę.

Tiesa, nei savo didelės patirties, nei kartas nuo karto pasirodančių tokių ar panašių blykstelėjimų krepšinio aikštėje veteranas nesureikšmina, o įvairiapusės sėkmės priežastimi mato visai kitus dalykus.

Visuomet su šypsena į sportinę veiklą žvelgiantis R.Skaisgirys tikrai turi ką papasakoti. Jis pasidalijo mintimis apie dabartinės komandos įkūrimo tikslus, puikių rezultatų paslaptis, bičiulystę su kitais žinomais krepšinio veidais bei dabartines antrosios Lietuvos religijos aktualijas.

– Mėgėjų lygoje sėkmingai žaidžiate jau nebe pirmus metus,  buvote ir skirtingų komandų narys. Kas lemia apsisprendimą žaisti vienoje ar kitoje komandoje?

–  Sunku net ir pasakyti, kaip viskas iš tikrųjų yra. Anksčiau, tai kur pakviesdavo, ten ir žaisdavau (juokiasi). O dabartinę „Sporto namų“ komandą kartu su kolega Ramūnu Stundžia  pats sukūriau. Ramūnas dabar yra jos vadovas.

„Sporto namų“ komanda daugiausia sudaryta iš bičiulių, draugų.  Ir jei plačiau kalbant, tai mūsų tikslas į tai ir remiasi – galimybe pabūti artimiausioje kompanijoje kuo dažniau. Praleisti laiką su žmonėmis, kurie tave lydėjo didžiąją dalį gyvenimo.

–  Visai neseniai, net po šešerių metų pertraukos A lygos dvikovoje prieš „Legiono“ komandą pasižymėjote dvigubu dviženkliu (22 tšk. 10 rez. perd). Ar patį nustebino toks asmeninis pasirodymas?

–  Aš labiausiai patenkintas, kad dar su jaunimu galiu žaisti ir pasirodyti gerai. Juk man jau 51-eri (šypsosi).

O tokiu atveju, tai kur gi nebūsi patenkintas. Juk šie rezultatai parodo, kad aš vis dar esu formoje, ne veltui dažnai sportuoju, viskas yra savoje vietoje.

–  A lygoje „Sporto namai“ šiuo metu yra viena iš lyderiaujančių komandų, kol kas rikiuojasi pirmoje pozicijoje. Kur slypi sėkmės paslaptis?

–  Galbūt sėkmės toli ieškoti net nereikia. Paprasčiausiai viskas slypi tame, jog pas mus yra nemažai buvusių profesionalių krepšininkų ar krepšinį suprantančių asmenų. Tokiu atveju nieko ir mokyti nereikia.

Visi aikštėje žino savo vietą – kur bėgti, kur stovėti, kada padėti kitiems. Pas mus labai mažai nesusipratimų ir visai nesvarbu, kad kai kurie iš mūsų jau nesame jauni.

–  Be to, kad žaidžiate, esate dar ir „Sporto namai“ treneris, o jūsų asistentu nurodytas ilgametis LKL žaidėjas Rolandas Matulis. Ar tai reiškia, kad visiems daugiausia tenka išklausyti būtent jūsų dviejų patarimų?

–  Pasakysiu tiesiai šviesiai – pas mus komandoje niekas nieko netreniruoja. Galbūt aš kaip vyriausias žaidėjas galiu dažniau daryti kažkokius keitimus ir panašiai. Bet viską darome bendrai, kartu pasitarę.

Kalbant apie Rolandą, tai jis gana užimtas žmogus, nes dar kitose komandose žaidžia (juokiasi). Bet kai tik turi laiko, jis pas mus visada apsilanko ir duoda naudingų patarimų. Labai malonu, kai jis gali prisidėti prie mūsų sėkmės.

–  Pavyko pas save net ir brolius Kšištofą bei Darjušą Lavrinovičius prisivilioti. Kaip tokie žaidėjai pakeitė komandą?

–  Apie kai kuriuos dalykus jau net ir sakyti nieko nereikia, kadangi visi žino, kad broliai yra linksmi bei charizmatiški.

Bet aš pirmiausia pabrėžčiau kitas savybes. Be linksmų plaučių turėjimo, jie tiesiog yra labai geri žmonės –  nuoširdūs ir išmintingi. Ne tik krepšinyje, bet ir gyvenime.

–  Pastarosiomis dienomis krepšinio pasaulyje daugiausia buvo kalbama apie Lietuvos  vyrų krepšinio rinktinės pasirodymą Europos čempionato atrankoje. Kaip pats vertintumėte mūsų šalies krepšininkų pasirodymą?

–  Žaidėjai susibėgo iš skirtingų komandų ir tiek jiems, tiek treneriui Dariui Maskoliūnui buvo labai nedaug laiko viską stipriai sulipdyti. Tai ir gavosi viskas atitinkamai. Buvo lengvas chaosas ir pasimetimas, tačiau nepaisant baisaus rezultato, visi suprantame, kad ši komanda už belgus turėjo būti stipresnė.

Sakyčiau, kad nei kritikuoti, nei girti dabar rinktinės neverta, tačiau vien į jaunimą pažvelgus matėsi, kad ateityje viskas bus daug geriau.

–  Dar vienas Lietuvos krepšiniui svarbus frontas – Eurolyga. Kaip vertintumėte Kauno „Žalgirio“ galimybes siekiant kuo aukštesnių vietų Europoje?

–  Kadangi nedalyvaujame treniruočių procese ir nematome, nei kaip žaidėjai dirba, nei ką valgo, tai nieko konkretaus spręsti negalime (šypsosi).

Tikriausiai nieko nenustebinčiau pasakęs, kad Šarūnas Jasikevičius turi kažkokią vidinę dvasią, energiją bei nešiojasi sportinę laimę kartu su savimi, kas smarkiai padeda.

Nors suklupti jau beveik nebegalima, bet matant kaip dabar „Žalgirio“ vyrukai atrodo, manau, kad stipriausiųjų aštuntuką jie tikrai pasieks.