Dar prieš praėjusį sezoną Arvydas Gronskis kartu su „SKM-Gorilų“ ekipa svarstė galimybę rungtyniauti ketvirtame pagal pajėgumą – GEALAN-Sostinės krepšinio lygos D divizione, nes, ko gero, nė nenutuokė, kiek stipriai užaugs jo vedami moksleiviai ir sezono pabaigoje ant menčių klupdys vyrus.

Ir kalbame ne apie D divizioną, kuriame buvo minčių rungtyniauti. 2021-2022 m. pirmenybes „SKM-Gorilos“, sudarytos iš 17-18 metų amžiaus jaunimo, pradėjo C lygoje, o vos po pirmųjų mačų visi svarstymai apie žemesnį lygį atrodė nepagrįstai.

Jaunosios gorilos sezoną pradėjo 10 pergalių paeiliui ir įsibėgėjo taip, jog tapo sunkiai stabdomos. Gronskio kariauna nužygiavo iki pat mažojo finalo, kur jos nesulaikė net legendinis SKL tritaškininkas Antanas Šegžda, kuris 2022 m. Karaliaus Mindaugo taurės snaiperio finale nužygiavo iki pat finalo.

„SKM-Gorilos“ mūšyje dėl trečiosios C lygos vietos 78:70 patiesė 23 taškus surinkusio Šegždos vedamą „Teltonikos“ komandą. Bronza ant kaklo – berniukai nukovė vyrus ir akmirkai galėjo patys tokiais pasijusti.

„Vaikinai tikrai puikiai žaidė, – paklaustas, kaip jaunimui pavyko nužygiuoti taip toli, kalbėjo Gronskis. – Jie įgavo daug patirties ir sėkmingai išnaudodami savo jaunatviškumą sugebėjo įkąsti ne vienai vyrų komandai. Žaisdami Sostinės krepšinio lygoje, įgavome labai daug patirties ir ta kova su vyrais sezono metu bus augino. Atėjus lemiamoms kovoms buvome visai kita komanda nei sezono pradžioje ir tas augimas mums padėjo iškovoti medalius.“

GEALAN-Sostinės krepšinio lygos tinklalapiui treneris Gronskis papasakojo apie bronzinį žygį, sunkumus sezono metu, neįkainojamą patirtį jaunimui žaidžiant tarp vyrų, moksleivių pranašumą prieš patyrusius krepšininkus ir artėjančio sezono tikslus.

– Kas buvo sunkiausia sezono metu?
– Sunkiausia buvo, kad tai yra nauja patirtis. Vaikinai susidūrė su vyrais, kurie turi daug gudrybių, yra fiziškesni, tvirti kūnai, turintis daug daugiau patirties nei jaunuoliai. Moksleivių krepšinio lygoje tu žaidi prieš bendraamžius – tuos pačius kūnus, o čia visiškai kitas kietumas, kita kova, kuri labai grūdina. Tie seni vilkai gerai pamokė jaunus vilkiukus. To mes negalėdavome gauti treniruotėse.

– Kada supratote, kad galite nužygiuoti taip toli?
– Iš pradžių neturėjome visiškai jokių tikslų. Eidavome į rungtynes, kad galėtume pasisemti patirties ir gautume naudos. Į rezultatą visiškai nebuvo koncentruojamasi. Iš tikrųjų net nesitikėjome, jog viskas taip gali pavykti. Tačiau po truputį pradėjome skinti pergales, pastebėjau, kad patys vaikinai jau labai akylai seka turnyrinę lentelę ir man jau garsiai sakydavo apie tikslus: „Dabar užbaigiam reguliarųjį sezoną, tada atkrintamosios, kuriose galime žaisti su tuo ir tuo varžovu bei pakliūti į finalo ketvertą.“ Kad galime iškovoti medalius, supratau, kuomet pamačiau, jog gerai atrodome atkrintamosiose ir nekrentame iš konteksto.

– Ką apie komandą pasako toks pasiekimas?
– Smagu, kad vaikinai domisi tuo. Jie tikrai buvo labai užsispyrę ir su dideliu noru žaidė tose rungtynėse. Matėsi tas jaunatviškumas, džiaugsmas, ypač kai laimėdavome sunkias rungtynes. Pamačiau didžiulį jaunatvišką norą nugalėti ir žinau, kad tai yra kovotojų komanda.

– Kiek stipriai vaikinai užaugo per tą sezoną su vyrais?
– Jie įgavo neįkainojamos patirties, kurios per treniruotes negali gauti.  Moksleivių krepšinio lygoje jie rungtyniauja su bendraamžiais, o čia kaunasi su suaugusiais vyrais, kurie yra fiziškai stipresni, kuriems užtenka vieno žingsnio, kol mums reikia dviejų. Vaikinai susidūrė su kitokia patirtimi, su kitokiu mąstymu. Atrodo, jog galbūt jie ir lėtesni už vaikinus, bet tave gali įveikti gudrumu. Tai tikrai yra gera, didelė ir įdomi patirtis. Žaidimas SKL yra labai vertingas jaunimui. Tai yra pirmas vaikinų susidūrimas su vyrišku krepšiniu. Vis tiek nemaža dalis tų mėgėjų yra buvę profesionalais ir iš jų semtis patirtį yra neįkainojamas dalykas.

– Kokie buvo jaunimo pranašumai žaidžiant prieš vyrus?
– Mūsų didžiausi pranašumai buvo greitis ir intensyvumas. Vis tiek vyrai ateidavo po darbų, jie nesitreniruoja reguliariai, kaip tai darome mes. O mes tuo jaunatvišku noru ir bėgimu priversdavome juos daugiau judėti, o galiausiai – vaikščioti. Nes kitu atveju mes turėdavome daug problemų. Iš statinės padėties vyrų nepaimsi, nes jie yra fiziškai stipresni ir gudresni už jaunimą, todėl reikėjo bėgti.

– Ar nepasigendate daugiau jaunimo komandų Sostinės krepšinio lygoje?
– Mes kaip ir nesusidūrėme su nė viena jaunimo komanda, visur gavome tik vyrus. Aišku, kad būtų smagiau pasivaržyti ir su bendraamžiais. Berods buvo viena komanda iš Vilniaus krepšinio mokyklos, tačiau mes prieš juos nežaidėme. Žiūrint į mūsų patirtį, žaidimas SKL mums tikrai padėjo ir manau, jog padėtų ne vienai jaunimo komandai.

– Kaip manote, kodėl jaunimo komandos nenori rungtyniauti prieš vyrus?
– Nežinau, galbūt turi didelį krūvį ir papildomas turnyras nėra tai, ko nori komanda. Bet žiūrint į mūsų atvejį, mes puikiai išnaudodavome tuos vaikinus, kurie mažiau žaidžia Moksleivių krepšinio lygoje.

– Kaip nusprendėte apsiimti treniruoti šią komandą?
– Praėjusiais metais treneris Algirdas Milonas pasiūlė kartu dirbti, nes jis pats išėjo į Regionų krepšinio lygą. Taip ir apsisprendžiau. Aš gerai pažįstu trenerį Algirdą, todėl daug klausimų nekilo ir pradėjome kartu darbuotis. Kadangi treneris treniravo kitą RKL komandą, SKL vaikinus prižiūrėdavau aš, o MKL plušėjome kartu.

– Praėjus metams, džiaugiatės šiuo sprendimu?
– Taip, nes buvo labai smagu. Turėjome gerą sezoną, buvo malonu susipažinti su vaikinais ir tikiuosi, jog kitą sezoną tęsime bendradarbiavimą.

– Kokios patirties pats pasiėmėte grūdinant jaunimą prieš vyrus?
– Kiekvienos rungtynės yra nauja patirtis. Aišku, treniruoti vaikus tarp bendraamžių yra kitas reikalas. Čia jaunimą reikėjo įtikinti, kad mes galime kautis, nes iš pradžių jaunimas buvo šiek tiek išsigandę vyrų ir reikėjo rasti būdų, kaip jiems parodyti, jog mes tikrai galime. Kaip rodo rezultatas, visiems pavyko, o man tai buvo nauja patirtis, kaip išmokinti jaunimą pergudrauti vyrus. Taip pat reikėjo modeliuoti rungtynes, tinkamai paskirstyti laiką treniruotėms, rungtynėms, nes vaikinai žaidė ir MKL. Tai buvo didžiulis iššūkis, bet visi su tuo susitvarkėme ir įgijome patirties.

– Kiek stipriai sezono metu teko drąsinti jaunimą?
– Iš pradžių galbūt buvo šiek tiek baimės, bet greitai jos nebeliko. Vėliau vaikinai susidūrė su kita problema, jog neišnaudodavome savo energijos ir bėgimo, nerodydavome iniciatyvos, nusileisdavome į jų greičius, kas iš mūsų atimdavo persvarą. Drąsinau žaidėjus, kad naudotųsi tuo, nes tai buvo pagrindinis raktas į pergales – jaunatviškas bėgimas. Vaikinai tai suprato ir pradėjome rodyti rezultatą.

– Kokie yra kito sezono tikslai?
– Norime pasiekti dar aukštesnę vietą nei praėjusį sezoną. Taip pat norime įgyti dar daugiau patirties prieš vyrus ir dar labiau užsigrūdinti. Kovos prieš fiziškus varžovus niekuomet nebus per daug.

– Ar planuojate kilti į B divizioną, o galbūt liksite C lygoje?
– Sprendimo dar nepriėmėme, bet tikrai yra minčių išbandyti save aukštesniame lygyje, nes vyrukai C divizione tikrai iššovė, parodė gerą rezultatą. Nereikia pamiršti, kad su kiekvienais metais jie stipriai bręsta ir gali būti, kad jie jau pasiruošę B diviziono kovoms. Manau, kad tai mums būtų gera patirtis, jeigu galėtume žaisti B divizione.

– Kiek yra stipriai ruošiamasi artėjančiam sezonui?
– Jau daugiau nei dvi savaites nuosekliai sportuojame, po truputį įsivažiuojame ir judame į priekį. Laukia ilgas sezonas, bet labai jo laukiame. Tikrai nėra problemų su jaunimo noru ir darbo etika. Jie – labai alkani.