Žaidimo kokybė tikrai kol kas yra prasta, išskyrus rungtynes su „Losrita“, kur mes žaidėme tokį krepšinį, kur noriu matyti krypti, kuria einame. Komandinį žaidimą, tarpusavio supratimą.

Grįžtame į skubotus sprendimus puolime, gynyboje, nesugebam dideliuose greičiausiose įsivertinti varžovų ir jų pavojingiausių savybių. Nespėjam susiorientuoti ir darome klaidas gynyboje. Vėluojame ten dažnai.

Aišku, negali sakyti, kad viskas yra tik blogai. Kai kurios situacijos, net toje pačioje gynyboje, mums pavyko ir jos buvo labai svarbios.

Kuomet vidurio puolėją dvigubinome, perėmėm kamuolį ir vėliau pelnėme svarbius taškus. Šviesių akimirkų yra, bet jų yra per mažai, užtat mes taip sunkiai ir žaidžiame.

Vakar MRU neturėjo net kelių pagrindinių žaidėjų, tad žaidžiant su tokia varžovų sudėtimi mes tikrai turėjome sužaisti kokybiškiau.

Puolime tos pačios problemos. Pasiruošiame derinius prieš varovus, išsiaiškinam, kur ieškoti pranašumų prieš varžovų ir atrodo, kad jį lyg ir pasiekiame pranašumą, tačiau galutinį stadijoje žaidėjai nepamato tų situacijų, vadinasi jie prastai skaito varžovų gynybą.

Vakar buvo akcentuota, kad aukšti žaidėjai turi į puolimą greitai bėgti, reikia atakuoti varžovų „centrą“, tačiau mūsų dideli žmonės to nepadarė, nes jie nė karto nebuvo atsiplėšė greitoje atakoje ir neišnaudojo savo stipriųjų pusių.

Mes esame jaunesni ir pranašumų turime nedaug, tad turime išnaudoti „centrų“ greitį, mažiukų išsikeitimą po „pikenrolo“, tačiau to nedarome. Norėtųsi geresnio žaidimo. Aišku, kaip atrodėme sezono pradžioje žingsnelis padarytas į priekį, tačiau norėtųsi, kad jis būtų tvirtesnis.