Šį kartą iš tiesų gavosi taip, kad ruošėmės sunkiai kovai, o viskas ėjosi kaip niekad lengvai.

Varžovai į rungtynes rinkosi sunkokai – pradėjo penkiese ir tikrai ne pajėgiausia sudėtimi, o jų komandos lyderis Vytautas ir dar vienas stipresnis žaidėjas atėjo pavėlavę. Tokia situacija mes idealiai pasinaudojom – varžovai gynėsi silpnokai, mums pakrito laisvi metimai iš toli, gynėmės gerai, o du pavėlavę žaidėjai į aikštę įėjo prie 34:3 rezultato ir nieko iš esmės nepakeitė – antrą kėlinį irgi laimėjom triuškinamai, o mūsų įžaidėjas Vilius per pirmą pusę pataikė, atrodo, 7 tritaškius iš 9 :) .

Antroje pusėje jau kiek atsipalaidavom ir nustojom žaisti geriau, nei įprastai, plius pasodinom abu paprastai beveik be keitimų rungtyniaujančius savo lyderius Vilių ir Edgarą – to rezultate trečią ir ketvirtą kėlinius pralaimėjom po porą taškelių, bet galutiniame rezultate savo gausaus keturių sirgalių būrio nenuvylėm ir, jei neklystu, pasiekėm didžiausią pergalę šitos komandos istorijoje.