Nors žaidimas turėtų prasidėti nuo gynybos, taškų sąskaitą atidarėme taikliu tolimu metimu, kas nemaža dalimi ir atspindėjo likusią rungtynių eigą. Kai pataikydavome tolimus metimus, verždavomės į priekį, kada metimai nekrisdavo, varžovai priartėdavo.

Galutinis rezultatas neatspindi tikrojo vaizdo aikštelėje, nes net ir ketvirtojo kėlinuko pradžioje varžovai buvo pavojingai priartėję. Leidome jiems įmesti 88 taškus, padarėme 14 pražangų (varžovai 21), kas atspindi mūsų agresijos gynyboje trūkumą. Kiekvieną kartą tikrai nepataikysime 46% tolimų metimų, tad, norėdami žengti į finalo ketvertą ir ten kažką nuveikti, turime kristi dėl kiekvieno kamuolio, laiku prasiženginėti nutraukiant pavojingas atakas ir pan.

Puolime dar daugiau agresijos taip pat praverstų, ypač „bonusinėse“ situacijose, kai jau tikrai turėtume mažiau kliautis tolimais metimais ir aštriais prasiveržimais provokuotume pražangas.

Tiesa, pergales ir titulus atneša gynyba, tad tikimės, kad kitose rungtynėse jau dirbsime taip, kaip turime dirbti ir nebeleisime varžovams pelnyti tiek daug taškų. Dėkojame priešininkams už puikią kovą ir iki susitikimo „gyvenk arba mirk“ rungtynėse!