Štilis, ramybė ir kaupimasis naujiems iššūkiams. Tokios nuotaikos, turbūt sukasi kiekvieno krepšinio mėgėjo galvoje. Kone dviejų savaičių pertrauka leidžia tūlam oranžinio kamuolio virtuozui pailsėti nuo spengiančių teisėjų švilpukų. Ne išimtis ir du žmogeliukai, rungtyniaujantys "Sostinės" B lygoje. Vienas jų atstovauja "SK Nemenčinę", kitas – "Ekskomisarų biurą/G7 sportas". Bernard Kurtanidze ir Nikos Petalis skiriasi nuo mūsų odos spalva, karštu temperamentu, nuolankumu moterims, nes jie – legionieriai. Gruzino ir graiko tautiškumo skirtumai išnyksta krepšinio aikštelėje, kur kaip ir kiekvienas iš mūsų siekiame įrodyti savo pranašumą prieš varžovą. Tačiau šiandien mes ne tik apie tai. Dešimt klausimų padės mums pažinti šiuos krepšinio mylėtojus iš arčiau.
Papasakok apie save. Kur gimęs, augęs, kaip atsidūrei ir ką veiki Lietuvoje?
Bernard Kurtanidze: Gimiau ir užaugau Gruzijoje, Gorio mieste – Josifo Stalino gimtinėje. Mūsų dienomis Gori žinomas kaip karo su Rusija metu nuniokotas miestas. Šiame mieste baigiau vidurinę mokyklą, gavau pedagoginio universiteto diplomą ir, be abejo, lankiau krepšinio mokyklą. Už šiuos pasiekimus turėčiau būti dėkingas savo tėvams. Mano tėvai ir dabar gyvena Goryje. Motina yra kilusi iš Vilniaus, tačiau jaunystės meilė nuvedė į tolimąją ir svetingą Gruziją. Jau daugelį metų dirba ekonomiste Gorio ligoninėje. Tėvas, visą gyvenimą dėstęs fiziką ir matematiką mokykloje, dabar jau pensijoje. Aš Lietuvoje gyvenu nuo 2000-ųjų metų, kai eilinį kartą viešėdamas pas močiutę nutariau pasilikti ir pabandyti gyventi čia, Lietuvoje, kur gyvenimas atrodė daug geresnis nei Gruzijoje. Dėl šio mano apsisprendimo gailėtis neteko. Tačiau gyvendamas Lietuvoje pasigendu tos šiltos ir svetingos gruzinų dvasios, tvirtų papročių bei didžiulės pagarbos vyresniems žmonėms ir tėvams. Dabar gyvenu Nemenčinėje, turiu šeimą, dirbu vienoje Lietuvos įmonių.
Nikos Petalis: Gimiau mažam centrines Graikijos mieste Arta didelėje šeimoje, turiu dar keturis brolius. Lietuvoje lankausi jau šeštus metus. Anksčiau atvažiuodavau tik pas draugę atostogom. Dabar jau esu šešis mėnesius čia - dėl tos pačios priežasties.
Kaip atsidūrei "Sostinės" B lygoje?
Bernard Kurtanidze: Žaisti komandoje "SK Nemenčinė" pasiūlė pažįstami.
Nikos Petalis: Į "ekskomisarų" komandą patekau per draugus lietuvius - Vytą Ostrauską ir Aurimą Savicką Tai buvo mano vaikystes svajonė.
Kokį įspūdį palieka "Sostinės" B lyga ir apskritai, mėgėjų krepšinis Lietuvoje?
Bernard Kurtanidze: Esu patenkintas esama atmosfera B lygoje, varžovai palieka teigiamą įspūdį.
Nikos Petalis: B lyga, mano manymu, kaip neprofesionalaus krepšinio turnyras yra labai gera, gan aukšto lygio. Žaidžia daug buvusių krepšininkų ir šiaip rimtų mėgėjų. Visada norėjau žaisti krepšinį, deja, nepavyko gyvenime užsiimti profesionaliai. Teko Graikijoj žaisti rimčiau.
Kokią vietą tau gyvenime užima krepšinis?
Bernard Kurtanidze: Kaip jau minėjau, krepšinis mane domina nuo vaikystės. O, jei apie jo svarbą mano gyvenime, tai – antroje vietoje, po šeimos.
Nikos Petalis: Krepšinis man gyvenime yra labai svarbus.
Ar tavo gimtojoje šalyje mėgėjų krepšinis toks pat populiarus kaip čia?
Bernard Kurtanidze: Gruzijoje krepšinis nėra toks populiarus kaip Lietuvoje. Stiprūs pretendentai išvažiuoja į užsienį. Mėgėjai mieliau renkasi futbolą. Krepšinio lygis yra tikrai žemesnis nei Lietuvoje, nors pastaraisiais metais pastebimas pakilimas.
Nikos Petalis: Graikijoj mėgėjų krepšinis yra, tačiau žemesnio lygio nei Lietuvoje. Galbūt trūksta noro ir organizacinių sugebėjimų kurti komandas, atiduoti savo laisvalaiki būtent treniruotei ar varžybom. Be abejo, nėra ir tiek salių, kur galima būtų rinktis ir žaisti.
Ar jautiesi komandoje legionierius?
Bernard Kurtanidze: Žaidžiant komandoje tikrai nesijaučiu legionieriumi.
Nikos Petalis: Legionierium komandoje nesijaučiu. Padeda visi komandos nariai, priėmė labai draugiškai.
Su kuriais komandos draugais labiausiai sutari, ar leidžiate kartu laisvalaikį ir už krepšinio salės ribų?
Bernard Kurtanidze: Manau, sportas ugdo mumyse teisingą požiūrį į aplinkinius ir komandos narius. Mielai dalyvauju krepšinio komandos organizuojamuose laisvalaikio renginiuose.
Nikos Petalis: Su visais sutariu puikiai. Tačiau daugiausiai laiko praleidžiu su tais, kurie mane ir atvedė į šią komandą.
Kurios merginos gražesnes, tautietės ar lietuvės?
Bernard Kurtanidze: Gražiausia yra mano žmona. O iš tiesų, grožis – tai skonio reikalas, jaučiu simpatijas tiek gruzinų, tiek lietuvių moterims.
Nikos Petalis: Lietuvės ir graikės yra gražios moterys, su savais bruožais , tačiau man vis dėl to gražesnės lietuvės.
Palygink Lietuvos ir tavo šalies vyrų krepšinio rinktines.
Bernard Kurtanidze: Kuri krepšinio rinktinė stipresnė, parodys artėjantis Europos krepšinio čempionatas.
Nikos Petalis: Abi rinktinės yra panašaus pajėgumo.
Ką norėtum palinkėti sau, komandos nariam ir varžovams švenčių proga?
Bernard Kurtanidze: Artėjančių švenčių proga norėčiau palinkėti visiems šilumos širdyse, šviesių minčių ir didžiulių pasiekimų krepšinyje!
Nikos Petalis: Sau ir draugam norėčiau palinkėti sveikatos, laimės ir kad ateinantys metai būtų darbingi. Sėkmės mūsų komandai, jos narių šeimoms. Varžovam palinkėčiau to paties - visų svarbiausia sveikatos bei tikiuosi, mes visus aplošim!
Tai štai tokie kuklūs, taktiški, nuoširdus su krepšinio širdim mūsų legionieriai. Būkit pasveikinti švenčių proga, ilsėkitės ir kaupkitės lemiamoms kovoms. Laukti liko ne taip ir daug!