Labai keistas jausmas atvykti į savo namų salę kaip svečiams – pradėti apšilimą kitoj pusėj, persirenginėt „ne savo“ rūbinėj ir panašiai. Gal tai ir sutrukdė parodyti geresnį žaidimą, nes visas rungtynes vargome ir niekaip negalėjom atitrūkti nuo varžovų. Aišku, labai trūko ir kažkokį ten paukščių gripą pasigavusio mūsų lyderio ir šviežiai išrinkto kapitono Edgaro bei savo įmonės garbę tuo pačiu metu gynusio Pauliaus D.

Puolime atrodėm sunkokai – laisvi metimai nekrito, prasiveržimai strigo, o gynyboje tikrai tragiškai gynėmės prieš varžovų metimus iš vidutinio nuotolio – nors pakeitėm net tris gynybos sistemas, bet vistiek kažkas nesiklijavo vakar. Gerai, kad nors mūsų Andrius sužaidė puikias rungtynes ir pademonstravo sunkiasvorišką greitąjį puolimą.

O rungtynių pabaigos drama verta atskiro komentaro: prasidėjus paskutinei minutei po Pauliaus K. dvitaškio pirmavome 2 taškais, apsigynėm nuo varžovų metimo ir rengėm, kaip tuo metu atrodė, paskutinę ataką – per ją mūsų Vytis atkovojo kamuolį puolime, išprovokavo pražangą ir įmetė antrą baudą. Liko 7 sekundės, pirmavom +3. Varžovai paėmė minutinę, išsimetė iš vidurio – mes dar turėjom tik tris komandines, tai iš karto prasižengėm bandydami perimt kamuolį. Antru bandymu varžovai vėl išsimetė kamuolį ir iš dešinio aikštės kampo jų žaidėjas #7 (Eduard Bielskij) pataikė „nesveiką“ tritaškį nuo lentos ir išlygino. Liko 1,6 sekundės, dabar jau mes ėmėm minutinę, per kurią sutarėm pamėginti nuo vidurio įmesti kamuolį po krepšiu mūsų dideliems.

Paulius K. stojo išmetinėti kamuolio, ties baudos linija mūsų gynėjas su abiem dideliais žmonėm sudarė grūstį, po kurios jų vidurio puolėjas kažkodėl nusivijo mūsų mažiuką, o mūsų sunkusis kraštas Andrius liko su varžovų įžaidėju – gražiai atsitvėręs pasigavo kamuolį po krepšiu, susikūrė patogų metimą ir varžovui teko prasižengti. Andrius sumetė abi baudas, o varžovai dar turėjo 0,4 sekundės pabandyti sėkmę dar sykį – bet jų išsimetimą perėmėm ir laimėjom rungtynes po va tokio trilerio! :)