Vakar turėjome gražias trečias rungtynes, kurios buvo labai fiziškos. Pirmoje dvikovos pusėje X faktorius buvo Mantas Klimantavičius, o po didžiosios pertraukos juo tapo Tautvydas Pipiras, kurio „Taupa“ neturėjo pirmuose dviejuose susitikimuose.

Nebuvome pasiruošę tam, turbūt ir Ignas metė kortą, nežinodamas žaidėjas bus tinkamai pasiruošęs ar ne. Visgi, kai atsiverti T.Pipiro profilį matai, kad tai - tituluotas ir geras žaidėjas, tad toks jo pasirodymas gal ir neturėtų labai stebinti.

Šiandien T.Pipiras davė labai didelį fiziškumą, buvo sudėtinga gintis prieš jo prasiveržimus, gerai gynyboje sustovėjo su Ignu Lukoševičiumi, nes jų fiziologiniai matmenys yra panašūs.

Pats blogiausias dalykas mums buvo, kuomet varžovai pradėjo žaisti dideliu penketu ir aikštelėje buvo trys dideli žaidėjai, mes tą atkarpą pralaimėjome 15-20 kamuolių. Tad palyginus pagal statistiką rezultatas nebuvo didelis.

Sveikiname varžovus patekus į finalo ketvertą, linkime sėkmės toliau ir manau sirgsime už tuos, kas bus stipriausi.

O apibendrinant sezoną, jis buvo ilgas ir permainingas. Gaila, kad vėlai A lygoje „atsidarėme“ su pergale, nes tik tada žaidėjai patikėjo, kad esame gera komanda ir galime kovoti su visais.

Pernai galvojome, kaip „sukrapštyti“ tris pergales reguliariajame sezone, o šiemet buvome per žingsnį nuo finalo ketverto. Tad šioks toks apmaudas yra, bet žaidėjai drąsiai gali džiaugtis savimi.

Džiaugiuosi už vyrus, džiaugiasi ir Vilniaus kolegija, kad garbingai atstovavome jos vardą, parodėme, kad esame konkurencingi stipriausioje sostinės krepšinio lygoje, tai džiugu.

Belieka kitais metais išlaikyti visą komandos branduolį ir sulaukti pasitikėjimo iš busimų studentų. Sveikinimai jaunuoliams, sveikinimai Vilniaus kolegijai ir tikėkimės, kad šis sezonas nebus geriausias klubo istorijoje.