Ačiū lygai už profesionalų finalo ketvertą. Pusfinalyje labai tikėjome savo pergale, atrodė ir su varžovų puolimo lyderiais ilgą laiką tvarkėmės gerai, visgi patys paleidome savo šansus, o ypač viską apsunkino tragiškas baudų pataikymas.

Panašus scenarijus kartojosi ir mažajame finale, o šiose rungtynėse laimėjo ta komanda, kuri norėjo labiau laimėti ir puikiai sužaidė rungtynių galą. Šį sezoną dėl traumų pakeitėme pusę komandos, tad džiaugėmės iš viso, jog pavyko rasti gerų vaikinų su kuriais bandysime pratęsti kontraktus ir kitam sezonui bei grįžti stipresni :) 

Buvo sunkus pusfinalis, kur turėjome lengvai laimėti, bet laimėjome tik per paskutinę ataką, žaidėjai neįvertino priešininkų, gerai kas gerai baigiasi.

Prieš finalą buvo bendras pokalbis ir visi padarėm išvadas, sekėsi viskas, buvo gera pradžia, kontroliavome visas rungtynes ir pelnytai laimėjome. Sveikinu komandą ir jos vadovus!

Bendrai vertinant šiuos metus - vasaros lygos 2 vieta, rudens taurės čempionai, Įmonių lygos čempionai, C lygos finalinis ketvertas - rašome teigiamą vertinimą.

Gaila, kad sezono pabaiga nepavyko, visgi kartėlio dėl to nejaučiame. Žvelgiant su kokia aptrupėjusia ir išretėjusia sudėtim atvykom į finalinį ketvertą - rezultatas dėsningas.

Gaila,kad leidome „Kiementui“ sužaisti fantastiškas varžybas, manau pusfinalyje buvo „Golden State Kiementas“. Tritaškiai 46% ir baudų metimai 27/31? Fantastika.

O antrą dieną prieš jaunuolius jau pritrūko kvapo. Džiaugiuos, kad kovojom iki paskutiniųjų, bet tiesiog gynyboj pritrūkom darbo, o puolime - meistriškumo.

Planuojam gerai pailsėti ir kitą sezoną grįžti su naujom emocijom. Iki kito sezono!

Pirmiausia - sveikinimai visai komandai ir ją palaikančiam kolektyvui! Džiaugiamės laimėję didžiausią komandų skaičių turinčią C lygą, kurioje visą sezoną kopėme kaip į kalną, kol galų gale pamatėme panoramą, kurios ir siekėme :)

Tai mūsų pirmasis tikrasis titulas, neskaitant tų „covidinių“. Dėkoju komandai už atsidavimą, kuri laikėsi kaip kumštis visą sezoną, ir tikrai nelengviausiu keliu nuėjo iki finalo, kur pusfinalyje jaunimas kovojęs iki paskutinės sekundės nepasidavė ir vos nesugadino savaitgalio veteranams (pagarba jiems).

Ačiū Sostinės krepšinio lygos vadovams už puikų organizavimą, teisėjams už kantrybę ir profesionalumą, ir bendrai visai sistemai, kuri puikiai funkcionuoja ne vieną sezoną.

Nors mūsų amžiaus vidurkis apie 40 ir kitais metais būsime dar vyresni, tikimės išsilaikyti šiame lygyje, ir siekti apginti titulą ir kitais metais.

Džiaugiamės, kad komandos metraščiuose šių metų irašą spausdinsim sidabro raidėmis. Sezone netrūko bangų - sausį norėjome kabinti sportbačius ant vinies, o šį savaitgalį jau kabinomės medalius. Sugebėjome sau įsiteigti ir įrodyti, kad su dideliu noru ir koncentracija esame pajėgūs kovoti su visomis lygos komandomis.

Kalbėjom, kad finalo diena nenusisekė, nes nekartojome šeštadienio dienos ritualų - kas ne tuo maršrutu atvyko į rungtynes, kas laiku nenuėjo į tualetą ir panašiai, tas persikėlė ir į aikštelę. Žinoma, „Naresta“ labai rimtas varžovas, jų patirtis padarė savo ir nutraukė puikų mūsų žygį. Galbūt buvome ir kiek emociškai išsikrovę, nes jau nugalėjus „Danske“ bei „Teltonika“ džiaugsmas buvo milžiniškas.

Ačiū lygai, komandai bei varžovams už sezoną ir iki pasimatymo rudenį. Vietos kilti dar liko.

Giedraičiai, this is for you!

Apmaudu taip baigti sezoną, tačiau ne pasaulio pabaiga. Pralaimėjimą lėmė daug detalių, bet įtariu pagrindinę - į sezono galą perdegėme, pervargome ir tikėjomės iš savęs per daug, pamiršę svarbiausią žaidimo esmę - mėgautis krepšiniu. Bet pasikartosiu, tai ne pasaulio pabaiga, grįšime kitą sezoną stipresni, labiau subrendę.

Ir, žinoma, didžiausi sveikinimai varžovams, parodė įspūdingą kovą visoje šioje serijoje, kiekviena minutė su jais buvo klampi, sunki. Matėsi, kad jie pasiruošę strategiškai, žinojo, kaip gintis ar pulti prieš mūsų žaidėjus, Tikrai nusipelnė šios pergalės ir patekimo į finalinį ketvertą. Linkime jiems sėkmės savaitgalį!

Pacituosiu Liną Skripką: „Tai va, kur Pilaitėje dingsta automobilių detalės”.

Praėjusią savaitę gynyboje sužaidėme pakankamai prastas rungtynes, tad šįvakar įžengdami į aikštę be keletos savo pagrindinių krepšininkų nuo pirmųjų sekundžių norėjome įvelti savo oponentus į lengvą chaosą. Didžiuojuosi vyrais, 32 perimti kamuoliai, visi žaidėjai, kurie turėjo progą pasireikšti, atsidavė visu 120%. Pabrėšiu, kad jauniausias ir žemiausias mūsų komandos jaunuolis kildamas nuo suolo atkovojo 13 kamuolių ir buvo labai arti keturgubo dublio. Tikiuosi vyrai neužmigs ant laurų ir kitose rungtynėse ateis lygiai taip kovingai nusiteikę.

Taip pat ačiū varžovams už kovą ir teisėjams bei sekretoriatui už gerą nuotaiką.

Džiaugiuosi iškovota pergale ir po 8 metų pertraukos patekus į Final 4. Nebuvo lengvos varžybos, nors ir kontroliavome žaidimą, tačiau saugiai nesijautėm. Gerai, kad grįžus treneriui, grįžo ir ramybė. Vėlgi, Molėtai - stipri ir neparanki komanda, jaunuoliai ir bėga greit ir kovoja iki galo. Individualiai stiprūs ir manau išlaikius tokią pat sudėtį artimiausiu metu bus top komanda šioje lygoje. Ačiū už kovą iki pabaigos.

O mes tuo tarpu jaučiam savo amžių ir įtaką aikštelėje. Neaišku, kiek dar metų galėsim kartu palakstyti. Todėl mėgaujamės esama atmosfera ir krepšiniu. Svarbiausia yra emocijos ir draugystė. Su tokia nuotaika ir pasitinkame Final 4, kuriame, tikiuos, užkursime pirtelę :) 

Pirmas džiugus dalykas, kad turėjome ilgą suolą, nes susirinko pagrindiniai žaidėjai. Tai - vienas pagrindinių pergalės faktorių.

Antra, parodėme žymiai didesnį norą nei varžovai, nuo pat pradžių rungtynių griebdami juos „už gerklės“ ir iškovodami užtikrintą pergalę.

Patekome ten kur norėjome nuo sezono pradžios, tačiau tuo neapsiribojame ir norime atversti naują pasiekimų puslapį mūsų komandos istorijoje.

Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems savo komandos nariams už visą sezoną, kurį pavyko pabaigti iškovojant bronzos medalius. Sezonas nebuvo lengvas: pilnas komandos narių traumų, ligų bei kitų aplinkybių, tačiau nepaisaint visko pavyko mobilizuotis serijoje su „Miražu“ ir vėliau pasiekti Final 4 etapą.

Didžiausas sezono iššūkis laukė pusfinalyje. Nors vyrams netrūko noro kovoti visas 40 min., gerai dirbome gynyboje, tačiau tragiškas baudų bei tritaškių pataikymas kartu su nepasiteisinusiais trenerių štabo sprendimais lėmė, jog neišlaikėme šio egzamino. Gaila ir apmaudu, kadangi varžybose buvo ne viena situacija, kai galėjome perimti iniciatyvą.

Nusivylimas bei nervingumas jautėsi rungtynėse dėl bronzos medalių. Pradėjome labai sunkiai ir leidome varžovams pabėgti į priekį. Džiugu, jog antroje rungtynių pusėje „atsibudome“ ir pelnytai iškovojome paguodos prizą – bronzos medalius.

Sveikinimai naujiesiems D lygos čempionams „Mad Lamb-2”. Nors SKL dalyvaujame jau ne vienerius metus, šį jų laimėjimą laikyčiau viena didžiausių sensacijų, kurias teko matyti. Panašios situacijos ir yra tikrasis krepšinio desertas. Tą vakarą jie buvo geriausi.

Kiek apmaudu dėl BC „Pilaitė“ vyrų ir jų 4 vietos. Kad šis šaunių vyrų kolektyvas yra tikra komanda jie įrodinėjo viso sezono metu bei uždarymo šventėje Pabo Latino. Žinant komandos vadovo ambicijas, kitais metais jie bus dar stipresi.

Pabaigai dėkoju Vaidui, Indrei bei kitiems SKL nariams už puikai suorganizuotą sezoną. D lygoms komandoms žaisti Final 4 tokios aukštos kokybės sporto salėse yra didelis SKL nuopelnas. Ačiū!

Tai visų pirmą norėčiau padėkoti lygai, kad turėjom šansą laimėti tą 4 vietą šiame sezone, nes kitos lygos būna neužbaigia sezonų... :) Buvo gal sunku suderinti datą, kad visiems tiktų, o finalui salė ir vieta parinkta buvo nuostabi. Tai tikrai didelis dėkui visam SKL kolektyvui, kad sezone visi komandų lūkesčiai buvo įgyvendinti ir išpildyti, ko pasekoje BC „Pilaitė“ ir kitais metais rinksis SKL.

Kalbant apie FINAL 4, na, ketvirta vieta, kaip ir tikrai šūdinas rezultatas, bet aš visada komandoms sakau, jeigu sezono eigoje papuoli į final 4, tai jau čia yra geras rezultatas, nes tu gauni šansą pasijaust kitaip ir parodyt save dar iš kitos pusės. Todėl aš džiaugiuosi už BC „Pilaitę“. Taip, mes turėjom 17 taškų persvarą pusfinalyje, taip, turėjom šansus laimėt ir kitą mačą. Visus tuos šansus paleidom, bet svarbiausia, kad mes čia esam ir dalyvavom.

Vienas iš komandų vadovų sakė - „kad Jūs čia patekot visiems staigmena". Man tai nebuvo jokia staigmena. Jis nematė to, ką aš mačiau. Kol vieni žaidėjai nežaidė, nes pirštą susimušė - pas mus žaidėjai žaidė ir su išnarintu pečiu, ir su skilusiais pirštais ir su įvariais sumušimais ant pėdos, žmonės tiesiog klijavosi įzoliaciją, kad tik per pūsles galėtų žaisti iki galo, nes jokie jau teipai nepadėjo. Komanda, gavo lygiai 0 techninių per final 4. Tai va tokia buvo BC „Pilaitė“ ir aš džiaugiuosi tikrai už mus, ten kur mes esam ir baigėm sezoną.

Taip pat, džiaugiuosi, kad pusfinalyje pralošėm čempionams. Daugelis mus ir „Mad Lamb“ labai nurašė, sakė, kad tikrasis finalas buvo antrajame pusfinalyje. Gal taip ir atrodė iš šono, nes „Laimė-Laimė“ ir „JEPU“ žaidžia panašaus stiliaus krepšinį, bet finale mes pamatėm, kas nori žaisti krepšinį, o kas liko užnugaryje. Manau, kad į komandą neužtenka pasikviesti tikrai žinomų veidų ir tikėtis, kad jie ištemps sezoną - turi žaisti visi. Tą puikiai atspindi ir „Mad Lamb“, su tuo juos dar kartą ir sveikinu. O dėl „JEPU“ - tai pralaimėti vieną kartą sezone ir paskutinį mačą visada yra skaudu.

Dar pasinaudodamas proga, norėčiau perduoti linkėjimus Kęstui, norėjau pasakyt, kad Pabo Latino mes su komanda pradėjom jau kitam sezonui planus dėliot, tinklai užmesti :) 

O visiem linkiu, gražiai užbaigti likusią sezono dalį ir pasimėgauti vasara!