Dar visai nesenai "BC KSP" braukė šaltą prakaitą po paskutinės akistatos su "Irsana.lt", kai tenka priimti naują iššūkį - Vilniaus KM-97-II.  "VSC-Elteros projektai" kiek užsilaukė aštuntfinalio varžovo, tačiau privalumas tas, kad komanda turėjo laiko treniruotėms ir emocijų atstatymui.

"BC KSP" prieš "Vilniaus KM-97-II - geležinė gynyba prieš siautulingą puolimą

PROGNOZĖ: 55% - 45%

"BC KSP" šešioliktfinalio serijoje, kaip ir buvo  tikėtasi, turėjo rimtų reikalų su "Irsana.lt". Negali sakyti, kad nugalėtojams nesišypsojo Fortūna, negali ir nuneigti, kad galutinę pergalę lėmė kiek didesnė komandos patirtis. Egliškių ekipa du pastaruosius C lygos sezonus užbaigė 1/8 etape ir šiemet gali pagaliau pagerinti savo rezultatą. O kad jie tai pajėgūs padaryti, niekas neabejoja. Serijoje su "Irsana.lt" buvo pastebima, kad varžovo gynyba koncentravosi ties sezono vedliu Artūru Bajevu ir tokiu momentu buvo reikalinga komandos draugų pagalba. "BC KSP" parodė, kad nėra vieno žmogaus komanda, sezono vidurkius pagerino Vladimir Dukel, Sergej Semaško, Adolis Miniauskas, Mantas Viliušis ir tai buvo svarbiausias veiksnys šioje akistatoje.

Dvi pergalingas rungtynes komanda ištraukė 1 ir 3 taškais ir tai buvo labai slidus reikalas. Kaip sakoma, sekasi geresniems ir sunku būtų tai nuginčyti. Galiu pastebėti, kad "BC KSP" problema buvo prastas taiklumas, ypač atakuojant iš toli, o pralaimėtas rungtynes dideliu skirtumu galima nurašyti psichologijai. Lemiamose, trečiose rungtynėse klubas  kone dvigubai laimėjo atšokusius kamuolius ir pademonstravo aukščiausią kovingumo lygį. Būtent ši savybė, mano galva, traukė klubą į priekį iki šiol. Šešioliktfinalio serijoje "BC KSP" rinko kiek mažiau nei po 60 taškų ir tai yra nerimą keliantis faktorius.

Vilniaus KM-97-II į aštuntfinalį pateko tiesiausiu keliu, atostogų pasiuntusi "Kiementą". Pirmoje akistatoje, tiesa, jaunieji krepšininkai ilgai kankinosi ir tik antroje mačo dalyje palaužė kovingą priešininką. Giedraičiuose buvo galima laukti "Kiemento" renesanso, tačiau VKM pademonstravo dar geresnį žaidimą, dar solidesnį taiklumą ir čia aikštelės šeimininkai neturėjo ką pasiūlyti. Neabejotinais komandos lyderiais yra laikomi Jonas Zakas, Justas Šukelis ir Edvinas Slapšys, tačiau šioje serijoje užtikrintai veikė tik J.Zako branduolinė puolimo galvutė (vid. 33 tšk.). J.Šukelis pirmose rungtynėse pataikė vos 4 metimus iš 24 ir tai tapo didele problema Inos Revinskienės valdomam kolektyvui. Šis faktas yra aiški žinutė aštuntfinalio priešininkams ir net aklam aišku, ties kuo reikia koncentruotis gynyboje. Vilniaus KM-97-II gretose serijoje iššovė Valius Sipčenko, rinkęs taškų gerokai daugiau už savo sezono vidurkį. Edvinas Slapšys seriją, galima sakyti, pramiegojo ir tai yra komandos rezervai. 

Šioje poroje spėti yra labai slidus reikalas, tačiau nuo atsakomybės pabėgti negaliu.  Vilniaus KM-97-II be abejonės yra talentingų vaikų turinti komanda, tačiau kaip jie dirbs aikštėje susidūrę su rimta gynyba, sunku prognozuoti. Vienok, prastas "BC KSP" puolimas žada klampią seriją, kur nugalėtoju gali ištrūkti bet kas. Su VKM krepšininkais viskas aišku, žaidimas statomas ant gynėjų ir kojomis teks padirbėti ne tik  Egliškių klubo mažiukams, bet ir dideliems, užkamšant skylės po aštrių prasiveržimų. Labai tikėtina, kad  jaunieji Inos Revinskienės auklėtiniai negalės žaisti sau palankaus siautulingo žaidimo ir visi mačai, kiek jų bebūtų, bus nerezultatyvūs. Labai tikėtina, kad "BC KSP" stengsis grūsti kamuolius arčiau krepšio ir čia yra jų neabejotinas pranašumas. Taigi, visus faktus sudėjus ir išplakus, gauname prognozę. Jei "BC KSP" yra dar išlaikiusi norą ir azartą, parodys tai, ką gali gynyboje, tai Vilniaus KM-97-II bus užgniaužti didesniame raumenyje. Serija gali būti maksimali, iš trijų rungtynių, o lemiamuose mačuose statau už didesnę patirtį. 

Ryšard Gierasim ("BC KSP").  Nemėgstu pranašauti. Geriausia bus, aišku, kai įžengsim į aikštelę. O šiaip reikia žaisti. Gerbiam visus varžovus, šiandienos priešininkai nėra išskirtiniai. Reikia žaisti. Pasistengsim laimėti. O kaip pavyks, matysim vakare.

"VSC-Elteros projektai" prieš  "Tirolą" - kryptingas judėjimas prieš bandymą pasispardyti

PROGNOZĖ:  80% - 20%

"VSC-Elteros projektai" tikėjosi lengvo pasivaikščiojimo šešioliktfinalio serijoje su "BC DUV reklama" ir tik sėkmės šypsnis lėmė pirmąją pergalę dviejų rungtynių serijoje. Antrose rungtynėse viskas buvo kiek lengviau, padėjo ir didesnė koncentracija, ir varžovas, kuris nesurinko pajėgiausios sudėties. Kai esi neabejotinas susitikimo favoritas, kartais užsiliūliuoji išankstinėmis svajonėmis ar laimėjimais, o kai reikia pakeisti mąstyseną aikštėje, ne visada viska išeina padaryti taip, kaip nori. Su tuo susidūrė "VSC-Elteros projektai" ir tai jiems tapo gera pamoka. Šešioliktfinalio serijoje į priekį tempė Šarūnas Žala, Šarūnas Bielevičius ir momentu sublizgėjęs Povilas Troščenka. Bet man norisi išskirti pagrindinį VSC variklį Justą Urmanavičių, be kurio ir prognozės, ir rezultatai praėjusioje serijoje galėjo būti kiek kitokie. Mano galva, tai yra, jei ne pagrindinis, tai vienas iš tikrųjų lyderių, kurie valdo žaidimą, organizuoja situacijas ir, kai reikia, taikliai užbaigia takas. Būtent pastarasis klubo įžaidėjas pataikė lemtingą metimą ir išvedė komandą į priekį 1-0. Būtent jis įgyvendina trenerio mintis aikštėje ir yra pusė komandos aikštelėje. "VSC-Elteros projektai", mano galva, pilnai nesužaidė taip, kaip gali. Atsarginių žaidėjų indėlis nebuvo toks matomas ir čia komanda turėtų pasitempti. Artimiausia akistata su "Tirola" bus puiki proga pasitaisyti.

"Tirola" šešiolikfinalyje sutiko sau lygų varžovą ir čia prireikė visų trijų rungtynių. +17, -14, +8 taip baigėsi šie mačai ir čia lemtingu faktoriumi tapo  naudingesnis "Tirolos" lyderių pasirodymas. Žilvinas Aleksandravičius vidutiniškai barstė per 20 taškų, o lemiame mače įkalė net 28 punktus. Julius Kubertavičius rungtyniavo aukščiau savo galimybių, momentu blykstelėjo Raimonas Paukštė, Arnas Barišauksas, ir padarė jie tai tada, kai labiausiai to reikėjo. Kažkiek buvo daugiau tikimasi iš Povilo Tamulionio ir Mindaugo Zalatorio, ir čia yra komandos rezervai. Komanda jau pasiekė geriausią rezultatą klubo istorijoje ir norėtų, aišku, daugiau. VSC klubas tarp ekipos lyderių mini ir įžaidėją Denisą Oliferą ir tą daro ne be pagrindo. "Tirolos" kamuolio valdymo virtuozas gerai vadovavo žaidimui, padėjo "asistais" ir žodiniais patarimais. Negali nuginčyti jo teigiamos rolės šešioliktfinalio serijoje, nes tai buvo komandos smegenys ir motoras. Ar to užteks su VSC klubu, sunkiai tikėtina.

Visų pirma, "VSC Elteros projektai" žino, ką daro, kur eina, ir su kuo žais. Ekipos jau buvo susidūrusios antrajame C lygos etape ir ten abu kartus laimėjo būtent pastarasis klubas. Pirmą kartą vos 10 taškų, o antrose - per 30. Netikiu, kad pastarosios pergalės gali užliūliuoti ekipos dėmesį ir koncentraciją, juolab, kad kitame fronte kovos jau baigėsi ir kiek čia tų rungtynių komandai beliko. Komandai uždavinys numeris vienas bus uždengti "Tirolos" šaudymo mašiną Žilviną Aleksandravičių, kuris, beje, nė karto prieš juos taip dar ir nežaidė. O kas lieka "Tirolai"? Kompanijai bus žymiai sunkiau, nes reikės dėmesį telkti į visą priešininko penketuką. Ekipą galėtų gelbėti žaidimo tempo lėtinimas, protingas kamuolio sukimas, o gal net ir taškų vertimas per priekinę liniją, nes šioje vietoje VSC didelių pasirinkimų daug neturi. Mano prognozė itin nepalanki "Tirolai", bet tai nereiškia, kad aš juos jau ir palaidojau. Viskas sprendžiasi aikštelėje ir viskas įmanoma, kai labai nori ir tam pasiruoši. Kaip sako liaudis, kaip pasiklosi, taip ir išsimiegosi. 

Ignas Kalesnykas (VSC-Elteros projektai"). Nors dukart šiemet ir įveikėm "Tirolos" komandą, bet tikrai pavojingi jie yra. Taip pat mąstėm ir pirmame etape žaisdami su "DUV reklama", kur galvojom, kad bus lengvas pasivaikščiojimas, o jis tapo bridimu per pelkę. Svarbiausia "Tirolos" komandoj susitvarkyti su Aleksandravičium, kuris, mačiau, siautė paskutinėse rungtynėse bei su atakų organizatoriumi Oliferu ir, žinoma, užmesti akį į visus kitus žaidėjus, nes atkrintamosiose gali iššauti bet kas.  Taigi, tikiuosi susikoncentruosim ir laimėsim seriją.

Tomas Burtilius ("Tirola"). Priešininkas teko labai rimtas. Mano nuomone, "VSC-Elteros projektai" - vieni iš pagrindinių pretendentų laimėti C lygos čempionatą. Tai komanda, turinti galingų žaidėjų visose grandyse, demonstruojantį stabilų žaidimą ir gerus rezultatus ne vieną sezoną iš eilės. Su "VSC-Elteros projektais" mes jau turėjome galimybę pasigalynėti pirmojo diviziono varžybose - žaidėme vienoje grupėje. Pirmąsias varžybas namuose pralaimėjome nedideliu taškų skirtumu, antrose varžybose subyrėjome dar iki pertraukos ir buvome sutriuškinti. Tačiau ir vienose, ir kitose varžybose žaidėme be savo lyderio Žilvino Aleksandravičiaus, taip pat be dar vieno kito svarbaus žaidėjo.

Kalbant apie I-ojo diviziono kovas mūsų D grupėje, dalį sezono kenčiant dėl rotacijos problemų komandoje ir patiriant vieną skaudų pralaimėjimą po kito kartais būdavo minčių, kad galbūt būtų buvę geriau žaisti žemesniame divizione ir iš jo bandyti patekti į atkrintamąsias varžybas. Tačiau žiūrint iš dabartinio taško, tampa aišku, kad ta įgyta patirtis ir gauti antausiai mus užgrūdino. Jei ne tie pralaimėjimai ir jų dėka gautos pamokos - nebūtume čia, kur esame dabar. Tai labai padėjo tiek žaidžiant su "SKM-Leovira" ir juo labiau kapojantis su "Taurus" komanda. Tiek pereinamosiose varžybose, tiek šešioliktfinalyje esant kritiniams momentams komanda išliko susikoncentravusi ir nepasidavė panikai.

Žinoma, šios poros favoritai yra jie - "VSC Elteros projektai". Tą žino visi, ir jie patys taip pat. Daugelis juos mato finalo ketverte, finale, ar net čempionais, tačiau jiems dar liko nemažai barjerų. Vienas iš jų - mes. Galbūt mus laiko šio sezono išsišokėliais. Ir tegul. Šitas vaidmuo mums patinka.