„Žaibo pažinties“ rubrika ir vėl beldžiasi į jūsų duris ir šįkart jūsų dėmesiui – pažintis su C pirmenybėse rungtyniaujančių „Kuršėnų“ komandos prezidentu, GEALAN-Sostinės krepšinio lygos (SKL) senbuviu Dariumi Eberson.

– Nuo kada žaidžiate SKL?

– Karjera SKL prasidėjo nuo 2010 metų. Būtent tada, rugsėjo 23 dieną, buvo paduota paraiška į Sostinės krepšinio C lygą, tuomet besivadinusią dar VMKS, tai laikoma „Kuršėnų“ komandos gimimo data.

– Kokią dalį jūsų gyvenime užima krepšinis?

– Vakarinę tai tikrai. Pastaruoju metu tenka žaisti keturis kartus per savaitę, o grįžus dar įsijungiu Europos taurę, Eurolygą. Stebiu naktimis ir Toronto „Raptors“ žaidimą, tad krepšinio sočiai. Ne hobis, o gyvenimo būdas, džiaugiuosi, kad žmona gana tolerantiška ir dalijasi dėmesiu su juo (Juokiasi).

– Vaikystės krepšinio idealas.

– Vaikystė bėgo Čikagos „Bulls“, Indianos „Pacers“, Jutos „Jazz“, Portlando „Trail Blazers“, Los Andželo „Lakers“ ir Niujorko „Knicks“ batalijų laikais, tad skirtingu momentu žavėjausi skirtingais žmonėmis. Labai žavėjo Michaelas Jordanas, Reggie Milleris, Johnas Stocktonas, Karlas Malone`as, Arvydas Sabonis, Kobe Bryantas, Shaquille`as O`Nealas, Allanas Houstonas, o labiausiai nešiočiau Patricko Ewingo #33 iš „Knicks“ marškinėlius (Šypsosi).

– Dalykas, kurį esate padaręs krepšinio aikštelėje ir didžiuojatės labiausiai.

– Labiausiai įsiminė dar mokyklos laikais vykęs mokyklos krepšinio čempionatas, kuomet būdami vienuoliktokai su komanda „Žalgiris“ (kas tuomet juo tik nesižavėjo) laimėjome pirmą vietą, o aš buvau ekipos lyderis, rezultatyvumu visame čempionate nusileidęs tik dvyliktokui. Įdomiausia tai, kad atkrintamosiose varžybose, išskyrus finalą, visas rungtynes laimėjome tik vienu tašku.

– Dalykas, kurį esate padarę aikštelėje, bet dėl jo gėda iki šiol.

– Emocijos. Esu gana emocionalus žmogus, tad kartais aikštėje priimi netinkamus sprendimus, o po rungtynių dėl jų gailiesi. Gal ir nėra didelė gėda dėl to, gal labiau linksmas prisiminimas, bet, pavyzdžiui, prieš porą metų pasižymėjau tuo, kad gavau dvi technines ir bilietą į rūbinę praėjus 5 minutėms po rungtynių pradžios – visas rungtynes pražiūrėjau pro langelį už durų (Šypsosi).

– Su kokiu žymiu žaidėju norėtumėte pakovoti vienas prieš vieną?

– Sunku pasakyt. Būdami jauni visuomet apsimetinėjome NBA žvaigždėmis, kokių triukų tik nedarėm, tad bent kuris iš tų vaikystės dievukų būtų įdomus pasirinkimas. Smagiau yra tai, kad SKL buvusioje BALTMAN lygoje teko kovoti prieš vieną LKL vaikystės idealų Rolandą Matulį. Visad žavėjausi jo karjera „Sakaluose“, ir tuo, kad būdamas 199 cm ūgio, buvo vidurio puolėjas, ir kaip lygus su lygiais kovodavo su grandais, tad kai teko pažaist prieš jį ir aikštėje, sakyčiau svajonė jau kaip ir išpildyta (Šypsosi).

– Dėjimas ar tritaškis?

– Tritaškis daugiau, bet dėjimas kartais įspūdingiau. Nors įspūdingiausia tritaškis su bauda (Šypsosi).

– Šokti ar dainuoti?

– Mėgstu abu. Bet komandos nariai sako, kad Darius, daina ir klausa nesuderinami dalykai, tai renkuos šokį.

– Svajonių šalis.

– Daug šalių apkeliavau, kad įsitikinčiau, jog Lietuva yra numeris vienas. Trūksta tik vienintelio dalyko – kalnų.

– Kas daro jus laimingu?

– Šeima, kelionės, krepšinis. Vasarą gyveni kelionėmis, rudens lauki dėl krepšinio.

– Jūsų firminis patiekalas, kuriuo galite nustebinti draugus.

– Mėgstu gaminti, o geriausiai turbūt gaunasi vištiena grietinėlės padaže.

– Geriausiai pailsiu, kai...

– ...vasarą sėdžiu iki vėlumos kaime, šalia bokalas alaus, o kiek toliau liepsnoja ugnis.

– Geriausia skaityta knyga.

– Harry Grey „Kartą Amerikoje“.

– Slaptas talentas.

– Burbėt. Bijau pagalvot, kas bus senatvėje.

– Dalykas, kurio bijote labiausiai.

– Mirties.

– Jūsų mėgstamiausias posakis.

– Alus yra įrodymas, kad Dievas yra, ir jis mus myli.

– Kokį „trashtalk`ą“ naudojate prieš varžovus ir ar dažnai?

– Nenaudoju, nebent pasitaiko toks varžovas, tada būna visokių žodelyčių (Juokiasi). Bet daugiau būna tokie mikro pasistumdymai kai teisėjas nemato, bandymas iš situacijos gauti daugiau naudos.

– Svajonių automobilis.

– Labai traukia amerikietiškos mašinos, turbūt labiausiai norėčiau 1975 metų Cadillac DeVille ar Eldorado.

– Jei prieš jus sėdėtumėte jūs pats, ko savęs norėtumėte paklausti?

– Visad savęs klausiu, kodėl taip mylėdamas krepšinį neužaugau 15 cm didesnis.