Pirmadienio vakarą vienerios GEALAN-Sostinės krepšinio lygos (SKL) organizuojamo A.Makulavičiaus taurės turnyro rungtynės, kuriose paaiškėjo pirmoji finalo dalyvė. Ja tapo LavTwins dueto vedama „Sporto namų“ ekipa dvikovoje svečiuose po įtemptos kovos įveikusi VGTU studentus.
Susitikimo pradžioje aikštėje vyko apylygė kova, tačiau pirmojo kėlinuko viduryje Gintaro Šerkšno treniruojami studentai spurtavo, paliko varžovus užnugaryje, o sužaidus kiek daugiau nei 17 minučių mėgavosi triuškinama 17 taškų persvara (42:25).
Tačiau, kuomet jau atrodė, kad VGTU atstovai pasieks sensacingą pergalę viskas apsivertė aukštyn kojom. Svečiai dar pirmoje susitikimo dalyje ženkliai apkarpė turėtą deficitą (32:42), o po galingo trečio kėlinuko starto apskritai priartėjo iki minimumo (41:42).
Žaidimo ritmą pametę studentai nenuleido rankų ir bandė kovoti su puikiai sukomplektuota varžovų ekipa, tačiau „Sporto namų“ garbę ginantys krepšininkai jau žaidė be įtampos.
Įsivažiavę Rolando Skaisgirio auklėtiniai vis dažniau pataikė savus metimus bei puikiai išnaudodami savo ūgio pranašumą, perėmė iniciatyvą į savo rankas ir ėmė pamažu didinti savo persvarą.
Likus žaisti kiek daugiau nei dvi minutes VGTU ekipa dar buvo priartėjusi vieno metimo atstumu (69:72), tačiau per likusį rungtynių laiką „Sporto namai“ pelnė šešis taškus be atsako ir nuaidėjus finalinei sirenai šventė sunkią, tačiau pelnytą pergalę – 78:69.
Nors aikštės šeimininkai šioje dvikovoje padarė vos 9 klaidas, tačiau nevisiškai išnaudojo savo snaiperius (10/37 trit., 27%), rečiau nei derėtų veržėsi krepšio link (dvikovos metu metė vos 5 baudų metimus) ir triuškinama persvara pralaimėjo kovą dėl atšokusių kamuolių 38-53.
Įdomu tai, kad VGTU komanda pirmą kartą žaidė A.Makulavičiaus taurės pusfinalyje, tuo tarpu „Sporto namų“ pirmtakė „Oro navigacija“ prieš 3 metus jau buvo finale, tačiau tuomet 76:81 turėjo pripažinti SK „Ferimstos“ ekipos pranašumą.
KOMENTARAI
Pirmoje rungtynių dalyje jie į mus gal nežiūrėjo 100% rimtai, tad mūsų gynėjai pataikė neblogai. O kai rimčiau pradėjo gintis – pritrūko rezultatyvumo mums. Jei būtumėm dar keletą metimų pataikę, gal kitaip viskas galėjo baigtis.
Dar aukšti žmonės išsibaudavo paskui ir viskas. Kita vertus, vyrai stengėsi ir kovojo pagirtinai, šaunuoliai, tikrai. O tai – svarbiausia.
Aišku gynyboje buvo blogų sprendimų, bet jų visur pasitaiko. Reikėjo tik daugiau įmesti truputėlį ir viskas, nes antroje susitikimo dalyje tikrai daug gerų metimų prametėme.
Pirmoje dvikovos dalyje niekaip negalėjome sulaikyti VGTU snaiperių, taip pat Evaldo Rastenio nesugaudėme. Paskui pakeitėme gynybą ir tai – suveikė. Be to ir studentai išsibalansavo, gal pavargo ir pradėjo silpniau pataikyti.
Finale bet kuriuo atveju laukia geras varžovas, tad nebijome nė vieno, nes bet kuriuo atveju reikės nusiteikti labai rimtai kovai.