Pirmadienio vakarą buvo sužaistas pirmasis Alekso Makulavičiaus taurės turnyro pusfinalis, kuriame susitiko savo aikštėje žaidusi „VILNIUS TECH“ ekipa ir Igno Pagalio treniruojamas „Taupos“ kolektyvas.
Du pastaruosius sezonus „VILNIUS TECH“ atstovai pasiekdavo šio turnyro finalą, tačiau abu kartus jame turėdavo pripažinti „Ferimstos“ pranašumą. Tuo tarpu „Taupos“ ekipa per visą klubo istoriją nei karto nebuvo patekusi į elitinio turnyro finalą. Tad papildomos motyvacijos nė vienai komandai nereikėjo.
Susitikimo pradžioje aikštėje vyko nervinga, bet apylygė kova, visgi antrajame kėlinuke aikštės šeimininkai pirmieji nusimetė įtampos pančius, kiek gyviau sužaidė puolime ir įpusėjus dvikovai atitrūko (31:26).
Po didžiosios pertraukos jau abi komandos demonstravo neblogą puolimą, tačiau toks žaidimo stilius buvo kiek parankesnis „VILNIUS TECH“ studentams, kurie per dešimt minučių sugebėjo dar labiau padidinti savo atotrūkį (53:45).
Įgavę pagreitį lemiamą ketvirtį Gintaro Šerkšno auklėtiniai pradėjo „lyg ant sparnų“ ir jo viduryje susikrovė didžiausią rungtynėse 14 taškų pranašumą (64:50).
Tačiau tuomet per anksti pergale patikėję studentai sustojo, o tuo pasinaudoję „Taupos“ krepininkai pelnė net 11 taškų be atsako ir atkūrė rungtynėse intrigą (61:64).
Šaltą dušą gavę „VILNIUS TECH“ krepšininkai dar buvo pakilę ant kojų ir likus žaisti kiek daugiau nei dvi minutes susigrąžinę apčiuopiamą persvarą (71:62).
Vis tik, per likusį susitikimo laiką studentams krepšys buvo tarsi užrištas, tuo tarpu dar vieną įspūdingą atkarpą rezultatu 10:0 laimėjusi „Taupos“ ekipa sugebėjo ne tik pavyti varžovus, bet ir išplėšti klubui istorine tapusią pergalę - 72:71.
KOMENTARAI
Atsibodo pralaiminėti „Ferimstai“ finalus, tai tegul bando kiti. Mes tokios būsenos, kad finale nebūtų ką veikti, bet neblizgėjo ir jie.
Atsitiko kas atsitiko, gavome pamokų, nes pastaruoju metu mokinamės tik per rungtynes.
Spaudimas mus išmušė iš vėžių, neužpuolėm, baudų nepataikėme, o dvikovos pabaigoje neturėjome minutinių pertraukėlių, planavome greitesnę ataką, tik paskutinis derinys ne visai gavosi. Galėjome laimėti, bet šįkart pergalę pasiekė tie, kas labiau jos norėjo.
Visų pirmiausia ačiū varžovams už kokybiškas rungtynes ir pamokas. Sveikinu savo komanda už tą kovingumą ir tikėjimą savimi, nepaisant to fakto, kad vienu metu atsilikinėjome ir 14-os taškų skirtumu.
Džiaugiuosi, kad komanda kovoja iki paskutinės sekundės, nepraranda pasitikėjimo savimi ir pradeda vis geriau naudotis savo pranašumais bei dalintis kamuoliu. Gynyboje ne visos gynybos sistemos suveikė, gavome daug pamokų, bet atradome dalykų kurie suveikė. Laukiame finalo.