Dar viena įdomiausių SKL komandų rubrikos viešnia, jau dvyliktąjį sezoną skaičiuojanti "Tegros" komanda. Apie tai, nuo ko viskas prasidėjo, kokie žymiausi krepšininkai gynė klubo garbę ir kas yra svarbiausia komandoje svetainei vmks.lt noriai papasakojo ilgametis komandos vadovas Audrius Virbickas.

- "Tegros" komandą drąsiai laikyti Sostinės krepšinio lygos (SKL) turnyro senbuve, nuo ko viskas prasidėjo?

Kaip ir dera savo egzistavimą pradėjome nuo C lygos. Pirmajame sezone žaidėme "Eurolaiko" pavadinimu, o jau nuo sekančio sezono komandą pervadinome į "Tegrą".

Keletą metų žaidėme gausiausioje miesto lygoje, o paskui – sportiniu principu perėjome į B lygą. Čia užtrukome gerokai trumpiau – vos porą metų ir užėmę antrąją vietą gavome kelialapį į A lygą.

- Pirmieji metai SKL A lygoje "Tegrai" buvo pakankamai sunkūs, kodėl?

Visų pirma todėl, kad mums patekus į stipriausią miesto lygą buvo tie laikai, kuomet dominavo "Martono" ir "Bravo" komandos susirinkdavusios geriausius miesto krepšininkus ir pajėgumu prilygdavusios NKL klubui. Savaime suprantame, kad rasti gerus krepšininkus mėgėjus – buvo pakankamai sunku.

Pirmąjį sezoną prie mūsų prisijungė Henrikas Šliogeris ir Gediminas Bliujus. Paskui, kiekvienais metais keitėsi žmonės, o komanda pamažu ėmė jaunėti.

Negaliu sakyti, kad pirmasis mūsų sezonas A lygoje buvo nesėkmingas. Tuomet čempionate dalyvavo 18 komandų, o mes užėmėm dvyliktąją vietą. Manau, kad kaip debiutui tai buvo visai nebloga vieta.

O paskui jau visuomet patekdavom tarp aštuonių stipriausių miesto komandų.

- Kaip pavyksta prisivilioti krepšininkus į "Tegros" gretas?

Jau tapo tradicija, kad komanda yra formuojama per draugų ratą. Juk viskas prasidėjo nuo to, kai pažįstamų kompanija susibūrė į vieną kolektyvą su tikslu kažką pasiekti krepšinio mėgėjų lygmenyje. O su laiku, prie mūsų prisijungdavo naujų krepšininkų, tačiau beveik visi jie – komandos narių draugai ar pažįstami.

Žinoma, mes labai palankiai žiūrime į jaunus krepšininkus norinčius ir galinčius žaisti už mus, tačiau realybė yra tokia, kad perspektyvus jaunimas žaidžia už universitetų komandas arba emigruoja į užsienį, o vaikščioti po sporto mokyklas ir ieškoti ten talentų, kurie ateityje galėtų prisijungti prie mūsų – tiesiog nėra laiko.

Aišku, būna, kad ir pasiseka. Štai prie keletą metų Alanas Dzeranovas pasisiūlė žaisti už mūsų komandą ir mes jį su džiaugsmu priėmėm į savo gretas.

- Kokios ryškiausios žvaigždės žaidė jūsų komandose ir kokias planuojate pakviesti ateityje?

Apie ateitį kalbėti kol kas yra gana sudėtinga, o itin ryškių žvaigždžių mūsų ekipoje kaip ir nebuvo. Nebent kalbėtumėm senus laikus, kuomet C ir B lygose žaidę tuo metu pakankamai žinomi krepšininkai kaip Vitoldas Vidžiūnas ar Darius Taraila.

Jei kalbėti apie vyresnius krepšininkus, galima pažiūrėti į veteranų čempionate žaidžiančios "Atea" komandos sudėtį, kur galima pamatyti kone visus žymiausius kažkada "Tegros" gretose žaidusius krepšininkus.

O iš dabartinio žinomesnio jaunimo galima paminėti nebent Remigijų Sugintą, kuris šiuo metu daugiau ar mažiau žaidžia profesionaliame lygmenyje.
     
- Koks sezonas buvo pats įsimintiniausias?

Sostinės krepšinio lygoje, turbūt, praėjęs, nes pagaliau pavyko iškovoti bronzos medalius. O kalbant apie kitas lygas – esame laimėję "Eurobasket.lt" taurę, du kartus tapę kitos lygos nugalėtojais.

- Kokie tikslai 2013-2014 m. sezone?

Sakoma, kad apetitas kyla bevalgant, tad tikrai nesinori kalbėti apie žemesnes vietas. Kita vertus, praėjusiame sezone pasiekėmė tikrai daug, todėl pakartoti visa tai bus nepaprastai sunku.

- Ar visų pozicijų krepšininkus turite, jei ne, ko dar trūksta?

Iš esmės komandos pagrindas liks toks pat. Ateinančiame sezone mums jau turėtų padėti Vitalijus Lukša ir vienas įžaidėjas, tačiau jis – tikrai nėra labai žinomas mėgėjų krepšinyje.

Visuomet sulaukiame krepšininkų pasiūlymų žaisti už mus, tačiau priimame ne kiekvieną. Mums labai svarbu, kad būtų darnus kolektyvas, nes kaip sakoma komandoje svarbu ne tik geri rezultatai, bet ir alus.

- Principinis varžovas?

Sakyčiau tokie yra net trys. Visų pirma, tai senų pažįstamų vadovaujamos komandos: "Oro navigacija" ir "Brazylija" (buvęs "Martonas"). Dar vienas principinis varžovas – VGTU komanda, kuri mums ne vieną kartą yra užkirtusi kelią į pusfinalį. Apskritai, su studentais visuomet yra įdomu žaisti, nes reguliariojo sezono metu jie ne visuomet demonstruoja visą savo jėgą, o atkrintamųjų metu parodo tikrąjį savo potencialą.

Taip jau susiklostė istoriškai, jog akistatos su šiomis komandomis visuomet būna sunkiai nuspėjamos, kupinos intrigos bei sportinio pykčio.