Maždaug 3500 žaidėjų. Tiek pat skirtingų, kiekvieno savaip kuriamų istorijų. Tokią milžinišką krepšinio bendruomenę jungia Sostinės krepšinio lyga (GEALAN-SKL), o vienas iš tų kelių tūkstančių savą istoriją kuriančių žmonių tikrai gali būti vadinamas „Vienintelis toks“.

Deimantas Pavlovskis – gyva SKL legenda – visai nesenai perkopė 10 tūkstančių pelnytų taškų ribą. Taip, 10 tūkstančių! Čia, mėgėjų krepšinyje.

Kovo 17 diena. C lygos šešioliktfinalio rungtynės tarp „Megagen Placebo“ ir „Uniclub Casino & Betting“ komandų. D. Pavlovskis pelno 14 taškų ir savo pavardę visiems laikams įrašo į SKL rekordų knygą pačiomis ryškiausiomis raidėmis. 30-metis tampa pirmuoju žaidėju lygos istorijoje, perkopusiu šią įspūdingą ribą.

„Tai kaip amžino darbo įvertinimas“, – šypteli rekordininkas.

Pasiekti ir perkopti 10 tūkst. taškų ribą (10052), Deimantui prireikė 14 sezonų. Per juos sužaistos net 535 rungtynės – pagal šį rodiklį jis antras visoje lygoje. Antras ir pagal rezultatyvius pardavimus (2397), ir pagal baudų metimus (1837). Pirmauja SKL istorijoje dar pagal pelnytus dvitaškius (3033) ir pagal perimtus kamuolius (1139).

Tai kur viso to paslaptis?

„Man tikrai pasisekė su kolektyvais. 14, gal 15 metų, kiekvieną sezoną be jokių išimčių žaisti puikiame kolektyve, kuris turi rimtų tikslų, žaidžia aukštu lygiu ir dar mėgaujasi krepšiniu, tai didelė sėkmė. Man velniškai pasisekė“, – esamiems ir buvusiems komandos draugams dėkoja SKL legenda.

Net ir šiuo metu D. Pavlovskis atstovauja trims komandoms vienu metu. Žaidžia „Taurus“ komandoje B lygoje, „Uniclub Casino & Betting“ komandoje C lygoje, ir „Girteka Logistics“  komandoje Įmonių lygoje.

O kiek komandų iš viso pakeitė per visus metus – nežino net pats.

„Nelabai suskaičiuosi. Tiksliai nežinau“, – juokiasi atakuojantis gynėjas.

Įspūdingas tempas, įspūdinga karjera, ir įspūdingi viską geriausiai atspindintys skaičiai. Bet ir to žaidėjui dar toli gražu negana. Jis turi dar didesnių ambicijų – sako žais dar bent 10 metų, taps lyderiu pagal atliktus perdavimus, ir galiausiai triumfuos 35+ amžiaus vyrų lygoje.

Plačiau apie pribloškiantį rekordą, visą rekordais nusėtą karjerą, sėkmę pasirenkant komandas ir ateities planus – interviu:

Ar jūs pats tose rekordinėse rungtynėse supratote, kad pasiekėte tai, ko dar niekam nėra pavykę pasiekti?

SKL puslapyje yra legendų dvidešimtukas, ten fiksuojami visi istorinius pasiekimai. Tai taip, buvau užmetęs akį, žinojau, kad nedaug trūksta, bet tikrai apie tai negalvojau. Rungtynėse, kuriose tai pasiekiau, buvau net pamiršęs, kad toks rekordas apskritai egzistuoja.

Kokia buvo jūsų reakcija išgirdus, kad 10 tūkstančių taškų riba – jau pasiekta?

Reakcija buvo labai teigiama. Virš 500 rungtynių sužaista, čia žaidžiu jau 14 sezonų, taigi, esu labai daug laiko atidavęs mėgėjų krepšiniui ir konkrečiai šitai lygai. Aišku, gaila, kad tas rungtynes, kuriose pasiekiau rekordą, pralaimėjome. Toks truputį neskanus akcentas. Bet, taip, jausmas tikrai geras. Daug kas pasveikino. Tai kaip amžino darbo įvertinimas. Juk 14 sezonų – tikrai nemažai. Smagu.

Kaip jums pačiam iš šono skamba jūsų skaičiai – 14 sezonų, beveik 550 sužaistų rungtynių, 10 tūkstančių pelnytų taškų ir visi kiti lygos rekordai arba buvimas šalia jų?

Skamba velniškai daug. Tikrai velniškai daug. Dar esu žaidęs ir Regionų krepšinio lygoje (RKL), tai tų rungtynių buvo dar daugiau. Jeigu NBA masteliu skaičiuotume, tai turbūt sužaidžiau kokius 6 pilnus NBA sezonus (juokiasi – aut.). Keičiau lygas, keičiau komandas, vienu metu žaidžiau keliose lygose, keliose komandose, tą darau ir dabar, na, skaičiai tikrai dideli. Reiktų dabar suskaičiuoti nuo 1 iki 533 – užtruktų nemažai laiko ir tikrai atsibostų.

O neatsibosta jau penkioliktus metus leisti panašioje aplinkoje? Komandas keičiate, bet principas juk visur panašus – mėgautis, arba bandyti mėgautis mėgėjų krepšiniu.

Absoliučiai ne. Bėgiosiu tol, kol kojos leis. Kol visa SKL organizacija – visų pirma Vaidas, taip pat visa jo komanda – palaikys tokį aukštą lygį, bėgiosiu čia tol, kol sugebėsiu fiziškai.

Tai ko vis dėlto reikia žmogui, norinčiam pasiekti 10 tūkst. pelnytų taškų ribą? Kas taip veda jus į priekį?

Visų pirma, komandos draugai. Reikalingi žmonės, kurie stumtų tave į priekį. Visada einu į tą komandą, kuri siekia aukščiausių tikslų. Gal nebūtinai iškart, bet bent jau turi planą, tikslą, viziją. Taigi, pagrindiniai du dalykai, mane vedantys į priekį krepšinyje, yra: komandos draugai ir rezultatai.

Kokie būdavo jūsų kolektyvai? Į kokius juos patekdavote?

Tikrai ne vieną kolektyvą galėčiau vadinti antra savo šeima. Ir sakau tai nuoširdžiai. Man tikrai pasisekė su kolektyvais. 14, gal 15 metų, kiekvieną sezoną be jokių išimčių žaisti puikiame kolektyve, kuris turi rimtų tikslų, žaidžia aukštu lygiu ir dar mėgaujasi krepšiniu, tai didelė sėkmė. Man velniškai pasisekė. Už tai esu dėkingas ir komandos draugams, ir žmonėmis, prieš kuriuos teko žaisti.

Tie žmonės motyvuodavo net ir tada, kai visai jėgų nelikdavo?

Taip, kartais tekdavo ir po trejas rungtynes per dieną sužaisti. Dvejas tikrai dažnai žaidžiau. Man labai patinka tas matymas iš šono, kaip auga visas kolektyvas, kaip tobulėja komanda.

O jūs pats žinote, kiek skirtingų komandų esate pakeitęs?

Ne, tikrai nežinau (juokiasi – aut.). Nelabai suskaičiuosi. Tiksliai nežinau. Atsimenu pirmą komandą, ji vadinosi „Antra religija“. O komandų esu pakeitęs labai daug, tikrai, tas skaičius net nesvarbus. Kiek komandų norėdavo, kad prisijungčiau, tiek ir prisijungdavau.

O kuri, arba kurios komandos, yra širdžiai artimiausios? Kuriose iš esmės formavosi jūsų karjera?

Negaliu nepaminėti „Oaks“, ten prasidėjo krepšinis aukštesniame lygyje. Sakyčiau, toks rimtesnis krepšinio kelias būtent nuo „Oaks“ ir prasidėjo. Taigi, čia pirmoji vieta. Toliau, sakyčiau, „Stekas-Rivilė“, dabar ji NKL žaidžia, o mes kartu augome. Mačiau, kaip komanda dėjo tuos pirmus žingsnius į aukštesnį lygį. Dar pridėčiau „Volfą Engelman“. Kartu iškovojome sidabrą A lygoje.

Šiuo metu juk irgi trims komandoms atstovaujate?

Taip, žaidžiu „Taurus“ komandoje B lygoje, „Uniclub Casino & Betting“ komandoje C lygoje, ir „Girteka“ komandoje Įmonių lygoje.

Kaip per 14 metų jūsų akimis pasikeitė SKL?

Pakilo lygis visomis prasmėmis. Nuėjo tiesiai profesionalumo keliu. Klausė žaidėjų, suteikė žaidėjams viską, ko jiems reikėjo. O tai yra svarbiausia. Dar labai stipriai pagerėjo komunikacija, išsiplėtė lygų skaičius. Visi gavo tai, ką norėjo.

Kaip jūs pats pasikeitėte per tuos pačius 14 metų?

Sakyčiau, išryškėjo komandiškumas. Išmokau būti kolektyvo dalimi. Taip pat, manau, kad išryškėjo mano lyderio savybės – čia sakau tai, turėdamas omenyje, kad tiesiog nebebijau prisiimti atsakomybės, žinau, ką daugmaž sugebu, ko geriau nesiimti ir kuo galiu padėti komandai.

2013-2014 m. sezone, draugiškame turnyre, esi pelnęs 72 taškus per rungtynes. Tai realūs skaičiai? Jei taip, papasakokite, kaip tai atrodė.

Buvo, buvo tokia istorija. Draugiškas turnyras, dar žaidė jame jaunas Karolis Giedraitis, dabartinis LKL žaidėjas. Pakvietė mane sudalyvauti tame turnyre, turėjau laisvo laiko. Rungtynėse buvo du pratęsimai, man tikrai gerai krito, dar varžovai buvo jaunesni, tai tikrai pasinaudojau savo fiziniais pranašumais. Taip ir susirinko tie skaičiai. Rungtynėse tikrai nesekiau, kiek sumečiau, bet po to atsidaręs statistiką net pats gerokai nustebau.

Turbūt ir neįmanoma suskaičiuoti, kad esi pelnęs 72 taškus?

Ne, be šansų. Tiesiog žaidi, matai, kad gerai sekasi, o skaičius pažiūri vėliau.

O neatšventėte tokio pasiekimo kaip nors ypatingai?

Ne, tikrai nieko tokio nebuvo. Nesureikšminome. Prisimenu tik tai, kad po rungtynių vienam varžovų vaikinukui tėvelis sakė, kad aš gerai sužaidžiau. Tarsi rodė ir apie mane kalbėjo, sakė: „Va šitas gerai užlošė“. Tai paglostė širdį tokie žodžiai, neslėpsiu.

Jums dabar 30 metų. Kokius turite planus krepšinyje?

Manau, gerų 10 metų savyje dar turiu. Turiu daug pažįstamų, kurie žaidžia 35+ lygoje, tai pasakiau jiems, kad prisijungsiu ir neišeisiu iš tos lygos tol, kol nelaimėsiu aukso.

O traumos jūsų nestabdė, nestabdo dabar?

Tfu tfu tfu. Nebuvo, reikia spjauti per petį.

Kokie yra trys žodžiai, geriausiai apibūdinantys jus kaip krepšinio žaidėją?

Naglumas – tikrai numeris vienas. Komandiškumas – antras. Ir atkaklumas.

Kokie yra didžiausi jūsų asmeniniai pasiekimai?

Labai norėčiau būti pirmas visoje SKL pagal rezultatyvius perdavimus, bet čia dar trūksta. Nenoriu kalbėti apie ateitį, bet pasieksiu šitą rekordą. Manau, vis dėlto, 10 tūkst. pelnytų taškų riba kol kas yra rimčiausia, ką pasiekiau. Čia toks jau solidus reikalas, kurį tikrai sunku pasiekti.

O kokie komandiniai pasiekimai labiausiai įstrigo?

Turiu stipriausių lygų – A ir B – visų prabų medalius. Visur esu buvęs ir pirmas, ir antras, ir trečias. Tik ties C lyga dar reikia padirbėti. Nors ir esame laimėję A lygą, sakyčiau, vis tiek labiausiai įstrigo sidabras A lygoje su „Volfas Engelman“ komanda.

Koks būtų jūsų palinkėjimas visai SKL bendruomenei, mėgėjų krepšinio bendruomenei, jūsų bendraminčiams?

Palinkėčiau visiems – senbuviams ir jauniems – pasimėgauti krepšiniu. Ateiti į krepšinio rungtynes kaip į šventę. Kovoti, taip, žinoma, išsikolioti, pasipykti, jeigu to reikia, bet svarbiausia – nuoširdžiai pasimėgauti. Ir, žinoma, be traumų.