Pirmadienio vakarą įvyko vienerios GEALAN-Sostinės krepšinio lygos organizuojamo A.Makulavičiaus taurės turnyro rungtynės, kuriose paaiškėjo antroji finalo dalyvė. Ja tapo po trijų metų pertraukos ten žengusi SK „Ferimstos“ ekipa dvikovoje svečiuose ganėtinai nesunkiai palaužusi „ISM universiteto“ atstovus.
Prieš kiek daugiau nei mėnesį vykusioje A lygos dvikovoje „ISM universiteto“ ekipa buvo įveikusi varžovus (80:70), tačiau per šį laiką Gintaro Plytniko auklėtiniai susistygavo ir pirmadienio vakarą parodė visiškai kitokį savo veidą ir šventė įtikinamą pergalę rezultatu 101:89.
Jau pirmajame kėlinuke svečiai pademonstravo visą griaunantį puolimą ir per dešimt minučių pelnę net 31 tašką įgijo apčiuopiamą persvarą (31:24).
Nors vėliau aikštės šeimininkai nežymiai pagerino gynybą, tačiau beveik visose atkarpose patys sunkiau nei varžovai rinko taškus ir leido „Ferimstos“ vyrams sulig kiekviena minute didinti savo pranašumą, kuris trečiojo kėlinuko pabaigoje pasiekė triuškinamą 16 taškų ribą (79:63).
Lemiamame ketvirtyje svečiai kiek sumažino apsukas, tad „ISM universiteto“ ekipa sugebėjo nežymiai apkarpyti turėtą deficitą, tačiau tai tapo tik menka paguoda iš turnyro pusfinalyje turinčiai pasitraukti Gintaro Pociaus komandai.
Pastarąjį ir vienintelį kartą A.Makulavičiaus taurės finale buvo debiutiniame jos sezone, kuomet 81:76 įveikė „Oro navigacijos“ ekipą ir tapo pirmąją jos laimėtoja.
Taip jau sutapo, kad šiemet G.Plytniko auklėtiniai dėl prestižinio trofėjaus vėl varžysis su „navigatorių“ frančizę tęsiančia „Sporto namų“ komanda.
Tad belieka vienintelis klausimas ar kovo pradžioje vyksiančiame finale bus deja vu ar saldus revanšas?
KOMENTARAI
Pirma norėčiau pasveikinti „Ferimstos“ ekipą patekus į A.Makulavičiaus taurės finalą. Vakar jie buvo tikrai vertesni pergalės. Nors jų lyderis Eduardas Rogačiovas yra apsirgęs, tačiau tai nepakišo kojos varžovams.
Labai nepatiko mano komandos nusiteikimas. Kaip pradėjom 0:10, taip ir visą dvikovos laiką tokiu skirtumu ir atsilikinėjom. Kaip padavė varžovai tempą, taip ir nesugebėjome nieko pakeisti.
Puolime gal ir neatrodėme prastai, tačiau gynyba buvo visiškai „kiaura“, vyrams visiškai nesisekė apsiginti. Labai prastai metėme iš tolimos distancijos, labai prastai metėme baudas, tad tokie niuansai ir parodo žaidimo kokybę.
Aišku, Karolis Ražukas buvo susirgęs, kuris yra vienas pagrindinių mūsų „centrų“, tad viskas į tokias smulkmenas ir susideda.
Be to, norėčiau vieną pastebėjimą paminėti. Atėjo trys teisėjai į rungtynes ir baigėm pusvalandžiu vėliau. Aš kartais kaip jaunas treneris, dirbantis per dvi sporto mokyklas, net nežinau, kaip mokyti vaikus ar vyrus gintis.
Nes atrodo už tam tikrus „trapus“, už kojų ar rankų padėtis, duoda baudas. Ar abi komandos kažkaip keistai gynėsi ar mes čia gintis nemokame, kad tiek baudų per abi komandas gauta buvo.
O šiaip, kaip sako Kurtinaitis: „Krepšinis – ne seksas, abiems gerai nebus“.
Visuomet sunku žaisti prieš komandą, kuri turi mažiau talento, bet turi tvirtą charakterį ir norą laimėti. Rungtynes pradėjome nuostabiai ir greitai pabėgome į priekį, tačiau vėliau teisėjai leido žaisti grubiau, ties pražangos riba ir, svarbiausia, kad tuo pačiu atsakėme ir mes, nesiveldami į bereikalingas kalbas su arbitrais.
Taip pat, dar vienas svarbus momentas, pas mus buvo pakankamai gera gynyba. Nors ir praleidome 89 taškus, tačiau varžovai įmetė net 21 baudą, o tai – yra daug.
Jeigu atsirinktume, kada reikia bauduoti, o kada – ne. Rezultatas butu dar geresnis. Bet iš esmės didžiuojuosi visų komandos žaidėjų charakteriais ir patekimu į finalą, kuriame ruošiamės ne tik sudalyvauti, bet ir mesti varžovams rimtą iššūkį.