Sveikinimai „Taupai“ ir ypatingai Rokui Balbieriui, kurio metimas nužudė mus. Rokas žaidžia fantastišką atkarpą ir veda komandą į priekį, o „Taupa“ patyrusi komanda, atkrintamosiose turėjo gerą formą ją atsinešė ir į pusfinalį.

Tai - gerai paruoštas kolektyvas, kuris žino kur atakuoti, turi daug patyrusių žaidėjų, kurie tokiose rungtynėse ir daro skirtumą. O mums pritrūko vieno metimo ar vienos apsigintos atakos.

Pradžia buvo prasta, kas šį sezoną mums kažkiek ir įprasta buvo pradėti blogai, o tada grįžti. Po dviejų kėlinių turėjom -14, bet nepasidavėme ir grįžom atkarpą laimėdami 26 taškais, kurios metu įspūdingai gynėmės, kovojom ir įsiveržėme į priekį, bet varžovai neleido mums toli pabėgti ir nuo ketvirto kėlinio kova buvo taškas į tašką.

Tik gaila kad pabaigoje turim -1. Labai kietos ir fiziškos tungtynės, gera kova, labai geras pusfinalis. Lieka dar vienos rungtynės, turim keletą dienų poilsiui, susidėlioti mintis ir pasiruošti likusiom ringtynėm. O „Taupai“ linkiu sėkmės finale!

Visų pirmiausia norėčiau pasveikinti varžovų komandą su geru pasirodymu SKL A lygoje. Tai - puikiai sukomplektuota, beprotiškai fiziška ir ištverminga, o taip pat ir itin kovinga, kuri niekada nepasiduoda. Visi žaidėjai žino savo roles, geba negalvoti apie save ir siekia naudos komandai. Retas atvejis šiandieniniame krepšinyje.

Kalbant apie savo komandą ir pačias pusfinalio rungtynes, tai didžiausia padėka „Taupos“ sirgaliams, kurių palaikymą tikrai jaučiame ir jis mums yra labai reikalingas.

O rungtynių pamokslas yra labai aiškus - bandyk, tikėk savimi ir niekada nepasiduok. Kai jau atrodė, kad viskas krypsta varžovų naudai, mūsų žaidėjai parodė milžinišką charakterį, neprarado tikėjimo savimi, naudojosi per daug metų sukaupta patirtimi ir išplėšė pergalę lemiamu metimu paskutinėmis sekundėmis.

Labai didžiuojuosi savo komanda, jos tikėjimu. Nuoširdžiai tikiu, kad galime laimėti ir lemiamas finalines rungtynes prieš „Vilniaus univesiteto“ ekipą!

Pirmiausia noriu pasakyti, apie pakankamai aukštą, kaip mėgėjų lygai, meistriškumo lygį. Visos finalo ketverto komandos galėtų žaisti ne tik A lygoje, bet ir RKL, ar ne NKL čempionatuose. Tą parodė ir šios pusfinalio rungtynės.

Mums su „VILNIUS TECH“ ekipa visada gaunasi įtempta kova, tas buvo ir vakar. Aišku, gal atsakomybė slėgė vyrus, bet atrodė, kad jie didžiąją dvikovos dalį buvo įsitempę, nepataikė savų metimų, tuo tarpu varžovai žaidė savo žaidimą, pelnė lengvus taškus ir išlaikė intrigą.

Tačiau mes irgi nepanikavome, tad po didžiosios pertraukos pradėjome pataikyti savus metimus ir sugebėjome pasiekti pergalę. Patenkom į finalą, žinom kokį varžovą gavome, labai gerbiame jį ir tikimės, kad pavyks pademonstruoti gerą kovą.

Naresta pasidarė išvadas po pralaimėtos ketvirtfinalio serijos ir atėjo į šį pusfinalį geriau pasiruošę nei mes.

Jie buvo stipresni, aukštesni, taiklesni ir tikriausiai net greitesni nei mes. Praktiškai neturėjome pranašumų jokioje pozicijoje. Gynyboje, kur rizikavome, visur mus nubaudė, tuo tarpu mes puolime ir iš dėkingų padėčių dažnai nesusimesdavome.

Kai neapsiginame tai ir greito puolimo nepavyksta organizuoti, o poziciniame puolime Naresta turi aiškius pranašumus. Savo salėje jie susimetė kone visus apylaisvius metimus, bei pridėjus +22 atkovotus kamuoliu (57 / 35) Naresta iškovojo užtikrintą pergalę, bei pelnytai žengė į finalą.

Mums beliko išsilaižyti žaisdas, dienelę pailsėti, bei ryt kautis B lygos Final4, o antradienį eisime kovoti dėl Įmonių lygos bronzos. Objektyviai vertinant, tiek Naresta, tiek Danske Bank buvo vertesni už mus žaisti finale. Tikiu, kad kitais metais būsime stipresni ir sugebėsime įveikti pusfinalio barjerą.

Asmeniškai, labai sunkus sezonas emociškai, po kurio reikia dar kurio laiko atsigauti visomis prasmėmis. Prieš sezoną pavyko surinkti tikrai pajėgią sudėtį, o ir mūsų tikslai buvo aukščiausi. Gaila, bet nepavyko.

Nuo pat sezono pradžios turėjome vidinių problemų. Dėjau visas pastangas, kad jas išspręsti, bet kaip reguliaraus sezono rezultatas parodė - nepavyko. Turėjome daug net elementarių iššūkių susirinkti į varžybas, jau nekalbant apie treniruočių procesą.

Pačiam tekdavo neplanuotai žaisti su pilvuku nesportuojant, tad toks tas mūsų komandos paveikslas šiame sezone. Norėjome padaryti tikrai įdomų projektą, padėti pamatus ateities tikslams ir išsigryninti komandos pagrindą kitam sezonui galimai ir aukštesnio lygio čempionate.

Žaidėjus, kuriuos susirinkome, tai buvo visi tie, kurių ir norėjome, bet natūralu, kad buvusiose komandose buvę lyderiais žaidėjai sunkiai išsigrynino savo roles, ko pasekoje nesuprasdavom ką ir kaip galim išnaudoti. Trumpai tariant, buvo per daug „ego“ pas mus, visi su savotiškais charakteriais (įskaitant ir mane), tas ir pakišo koją.

Su tiek daug velnių vienoje komandoje, klausimas kas čia būtų galėjęs susitvarkyti. Įžvelgiu pozityvą tik lemiamoje sezono stadijoje, kur mums pritrūko vieno taiklaus metimo iki stebuklo. Ačiū vyrams, kurie susirinko ir nepaisant visų šio sezono sunkumų sukovojo ir darė viską dėl pergalės, kovojo dėl mūsų klubo.

Kalbant apie rungtynes, tai noriu padėkoti varžovams už didžiausią intrigą turėjusią atkrintamųjų seriją. Buvo sunkios visos varžybos, dažnai kur taikydavome savo rizikas gynyboje - lemiamais momentais nepasiteisino, manau tas turėjo daugiausiai įtakos galutiniam rezultatui.

Priešininkai gerai pasiruošė, nes vakar varžybose antroje pusėje visiškai komanda subyrėjo prieš aikštės gynybą, kur nepavykus pataikyti kelių tolimų metimų, mums buvo sunku išlaikyti persvarą.

Ačiū Vaidui ir Sostinės krepšinio lygai už didžiulę pagalbą viso sezono metu, atsižvelgiant į mūsų nepaprastą situaciją. Komplimentai šio sezono A lygai, kuri visą sezoną turėjo daug netikėtumų ir parodė, kad jeigu čia nori kažką laimėti - reikia treniruotis.

Visiems linkiu sėkmės lemiamoje sezono stadijoje ir tikiuosi, kad dar kažkada susitiksime!

Ypatingai sunkus sezonas, kuriame buvo daug visko. Nuo gėdos jausmo stovint prie -40 po dviejų kėlinių, iki šampano purslų ir šventimo keliant Alekso Makulavičiaus taurę į viršų, o vakar patyrėme vieną iš skaudžiausių pralaimėjimų morališkai prieš „Vilniaus universitto“ komandą.

Nors ir patyrėme nesėkmę, esame pasiekę tik pusę savo tikslų, bet kaip sezono metu tapęs treneriu, žmogus, kuris bando pasidalinti naujienomis ir juokeliais iš vidaus labai didžiuojuos vyrais. Nuo krepšinio sezono pabaigos pavargau emociškai, o žaidėjai, kuriem dar teko ir atlaikyti ne menką krūvį krepšinio aikštelėje yra mano Herojai.

Herojai, kurie nepaisant amžiaus, treniruočių trūkumo ir kitų pašalinių veiksmų (traumos, kitų klubų ribojimas žaisti, ar didelis krūvis už kitas komandas) nei karto nenuleido rankų ir kovojo iki galo. Du kartus grįžo į rungtynes (kartą per penkias minutes iš -20). Tai ir yra Ferimstos varomoji jėga ir priežąstis dėl ko galim guldyti galvas vienas už kitą ne tik krepšinio aikšelėje.

Didelis dėkui Sostinės krepšinio lyga - SKL, kuriai tikiu padedame augti ir palaikyti aukščiausios Vilniaus mėgėjų lygos lygį. Norime padėkoti teisėjams ir atsiprašyti už kartais ir riebesnius žodžius, tačiau supraskit ir mus, mes emocingi keliantys aukštus tikslus sau, to ir reikalaujame ir iš jūsų (gal kartais ir ne gražiausiais būdais, kaip ir neturėtų būti). Ačiū varžovams už kovas, emocijas ir pagarbą, kurią jaučiame.

Ačiū žiūrovams ir sirgaliams, kuriuos visada smagu matyti tribūnoje, jausti jų palaikymą ir išgyvenimą kartu tiek džiaugsmą tiek ir pralaimėjimą. Dėkui ir sargui, kuris išjunkdamas šviesą sugadino ne visas sezono rungtynes ir atėme galimybę kovoti dėl pergalės.

Bet svarbiausia, ši komanda yra žaidėjų ekipa - lenkiu galva prieš jus ir prieš svarbiausius šios komandos architektus Stasį Kurminą ir Dainių Kurminą. Tikiu, kad šis sezonas dar nepaskutinis ir pavyks kitą sezoną sudainuoti paskutinę gulbės giesmę aukščiausiame lygmenyje. O dabar, einam ilsėtis ir atiduoti duoklę tiem kas mus išleido ir sudarė sąlygas būti šios komandos dalimis - šeimoms ir artimiesiams.

Tiek mes Narestą, tiek jie mus, pažįstame ypač gerai, nes skaičiuojant mūsų tarpusavio susitikimus B/C/Įmonių lygose, tai buvo jau 12 susitikimas. Iki vakarykščio mačo buvome jiems nusileidę 10 kartų ir iškovoję tik 2 pergales. Tiesa, abi jas iškovojome visai nesenai, kovojant B lygoje, tad tikėjome, jog galime juos įveikti.

Didžiausias klaustukas buvo kaip mums seksis kompensuoti rezultatyviausio ir naudingiausio žaidėjo Mindaugo Markevičiaus netektį, kuris patyrė traumą. Varžybas pradėjome užtikrintai, ypač gynyboje, per du kėlinius praleidome tik 31 tašką.

Su gera energija startavome ir trečiąjį, kurio metu įgijus +17 taškų persvarą galėjo atrodyti, kad liko lengvoji dalis - išlaikyti persvarą bei keliauti į Final4, tačiau Narestos vyrai pademonstravo, kad yra rimti vyrukai, bei suorganizavo įspūdingą spurtą, pataikė berods 6 tritaškius ir pasibaigus 3 kėliniui atsiliko tik 1 taškeliu.

4 kėlinyje vyko nervų karas, kuris tęsėsi iki pat paskutinių sekundžių. Naresta atsilikinėdama -3 paskutinę sekundę sugebėjo ,,parduoti'' teisėjams pražangą atakuojant iš tritaškio ir tik dėka nepataikytų baudų mes išvengėme pratęsimo bei keliaujame į Final4.

Labai džiaugiamės dėl šio rezultato, geriausia ką esame pasiekę per visą BC Teltonika istoriją. Pirmas Final4, kuomet tikrai neturime favoritų statuso ir nesvaigstame apie taures ar medalius, tad tikiuosi, jog įtampa mūsų nekaustys bei sugebėsime pademonstruoti geriausią savo versiją kovojant dėl apdovanojimų.

P.S. įdomu tai, kad anteinantį antradienį vėl teks tikrinti jėgas su Naresta ekipa, šį kartą Įmonių lygos pusfinalyje :)

Noriu pasveikinti „Taupos“ komandą. Labai smagu, kad toks džemtelmeniškas ketvirtfinalis, kuriame daug kovos, bet gražūs poelgiai aikštelėje vis tiek išlieka. Čia sporto grožis.

Norime varžovus pasveikinti su pergale. Geros intensyvios rungtynės, su gera gynyba.

Varžovai neblogai sprendė rebusus, kuriuos mes sugalvojome, bet tai natūralu, nes pas juos ant suolelio yra du puikūs treneriai - Ignas Pagalys ir Šarūnas Ciparis.

Problema buvo ta, kad mes labai skubėjome, įsivėlėme į intensyvų krepšinį. Toks žaidimo stilius mums kaip ir tinka, tačiau žaidėjai turi spręsti, kada eiti ant tikrų metimų, o kada žaisti pusiau greitą krepšinį.

Tai taip ir buvo, nesubegėjome susuikurti gerų situacijų išsimetant tritaškius, o mūsų komandos A lygoje pagrindinis ginklas tolimi metimai. Šįkart iki trečio kėlinuko nebuvome pataikę nė vieno tritaškio metimo.

O kuomet jau pradėjome žaisti tą laisvesnį krepšinį, pradėjo tolimi metimai kristi ir nors prie daug gynybinių klaidų tas rezultatas jau nelabai didėjo.

Tad dabar laukiame trečių serijos rungtynių, įdomi serija, tad sėkmės tiek „Taupai“, tiek mano komandai.

Dėkojame „Vilniaus kolegijos“ komandai už dar vienas kovingas rungtynes. Komandos žaidėjai ir treneris yra paruošę mums daug taktinių staigmenų, su kuriomis bandome susidoroti.

Dėl savo komandos džiaugiuosi, kad sugrįžome į seriją užtikrinta pergalę ir nepraradome rungtynių iniciatyvos kaip pirmoje tarpusavio dvikovoje. Pirmadienį žaidžiame lemiamas rungtynes savo tvirtovėje ir tikimės, kad žengsime į pusfinalį.

Tiesiog nerealus jausmas turėti galimybę iškelti lygos trofėjų į viršų.

Ačiū varžovams už atiduotą kovą, buvo tikrai nelengvos varžybos. Ir didžiausias ačiū mūsų komandos žaidėjams ir sirgaliams.

Sakyčiau, tai nebuvo pačios gražiausios rungtynės, manau abi komandos jautė šiokį tokį jaudulį rungtynių metu, tačiau iš esmės sužaidėme labai drausmingą mačą. Džiugu, kad nuo pat rungtynių pradžios išlaikėme iniciatyvą, o vėliau sėkmingai kontroliavome žaidimą, nesivėlėme į chaosą, protingai gynėmės, kas rezultate mus privedė prie pergalės.

Žinoma, švęsti laiko neturėsime daug, kadangi sezonas šiomis rungtynėmis dar nesibaigė, jau šį savaitgalį stosime į kovą dėl D lygos čempionų titulo. Kad ir kaip besužaistume kitą savaitę galiu iš karto pasakyti, kad turime fantastišką sezoną ir tai ką nuveikė šie vyrai šiemet yra mažų mažiausiai verta aplodismentų.

Kaip ir galima buvo tikėtis, lemiamos varžybos nebuvo pačios gražiausios. Daug ką pasako 47 pražangos (24 Tirola ir 23 Teltonika).

Šį kartą laimėjo ne puolimas, o gynyba ir šiuo aspektu geresni buvome mes. Tirola rizikavo, stengėsi neleisti mūsų metikams išsimesti tritaškių, nusprendė nerizikuoti pagalbose ir daugiau gintis 1on1, tačiau tuo gan gerai naudojosi mūsų lyderių duo Ernestas ir Dominykas Zupkauskas, kurie kartu pelnė 55 taškus iš 77.

Vis tik raktas į pergalę buvo gynyba - 14 perimtų kamuolių (prieš varžovų 3), 23 išprovokuotos klaidos (patys suklydome 5 kartus), ko pasekoje praleidome tik 66 taškus, kas yra -21 lyginant su Tirola vidurkiu. Iškovojome pelnytą pergalę prieš labai stiprų varžovą ir dėl to labai džiaugiamės. Dėl vieno apmaudu - reguliariajame sezone mums nesisekė, nusiritome iki septintos vietos, dviem potencialiem Final4 dalyviams teko kautis 1/4finalyje.

Gaila Tirola ekipos, kuri puikiai kovėsi, buvo antri po reguliariojo, bet vietoje sąlyginai silpnesnio varžovo, gavo lygiavertį, kuriam pralaimėjo po atkaklios kovos. Noriu varžovams palinkėti sugrįžti ateinantį sezoną dar stipresniems ir susitikti su mumis jau ne 1/4finalyje, o Didžiajame Finale. :)